„Panirus į depresijos liūną būtina ieškoti pagalbos – vienas neišsikapstysi. Juk, jei lūžta koja, kreipiesi į medikus, kad šie uždėtų gipsą. Aš pats pagalbos nesulaukiau ilgą laiką, nes net kai kliedėdavau, kiti nesuprasdavo, ar aš čia juokauju. Kaip toks linksmas vyras gali taip tamsiai kalbėti?“, – pasakoja M. Repšys.
Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje įvairių formų depresija yra paveikusi apie 350 mln. žmonių. Vienas jų yra ir knygos idėjos autorius K. Petryla, kuris sugebėjo įveikti jį užklupusią depresiją, tačiau pripažįsta pažinojęs žmonių, kurie, deja, vieni nepakėlė sunkios naštos.
„Dažna problema ta, kad pats sergantysis neretai nežino, kad jis serga depresija. Vieną dieną jausdamasis ypatingai prastai gali ir nesuprasti, kas čia nutiko, iš kur tos mintys apie savižudybę, kodėl daugiau nenori eiti į darbą. Manau, kad daugelis, panašiai kaip ir mes, ilgą laiką klaidingai galvoja, kad tai tėra gyvenimo dalis ar asmenybės pokyčiai“, – pasakojo K. Petryla.
Kaip rašoma spaudos pranešime, vyras pripažįsta beveik metus negalėjęs suprasti, kad jau serga – agresijos priepuolius, nuotaikų kaitą jis tiesiog „nurašė“ tokiam gyvenimo etapui. Tik perskaitęs vienų vaistų informacinį lapelį, kuriame rašoma apie šią ligą, K. Petryla atpažino savo simptomus, netrukus jo neurotiškumą pastebėjo ir gydytoja.
„Nepadeda ir dar iš sovietmečio atsivilkę įsitikinimai – vyrai neverkia ir neturi teisės verkti, esą kitaip jie menkystos. Arba tai, kad kreipimasis į psichiatrą tolygu psichinei nepagydomai ligai, o ne pagalbai. Nors ši liga gali užklupti kiekvieną, visgi vyrams gali būti sunkiau priimti emocijas, jiems gali būti gėda verkti prieš kitus ar prieš savo moterį. Todėl jie slepiasi, atsiriboja nuo visų ir taip tik aštrina savo skausmą“, – kalbėjo knygos „Šokis su tamsa“ bendraautorius.
K. Petryla įsitikinęs, kad žmogus, kuriam sunku, visada skleidžia signalus. Todėl svarbiausia, ką gali padaryti aplinkiniai, tai išklausyti ir skirti laiko.
„Sirgdamas nesulaukiau pagalbos iš draugų, nors atvirai šnekėjau, kaip noriu mirti. Kodėl? Draugams buvo šokas, kad aš – linksmiausias žmogus kompanijoje – galiu kalbėti tokius dalykus. Tai buvo mano pagalbos šauksmas, kurį aplinkiniai palaikė nevykusiu juoku. Jeigu žmogus kalba apie pasitraukimą iš gyvenimo, paimate jį už pakarpos ir vežate pas specialistą – vėliau žmogus jums padėkos“, – patarė jis.
K. Petryla atskleidžia, kad būtent noras šviesti visuomenę apie šią ligą, padėti sunkiausią akimirką tiems, kuriems to reikia, ir paskatino vyrus rašyti knygą.
„Norėjome pasidalinti ypač atviromis istorijomis, nieko nepagražindami kalbėti apie skaudžiausias akimirkas, mintis apie mirtį. Siekėme parodyti, kad kai apninka tamsos demonai, visiškai nėra ko gėdytis. Mums, vyrams, buvo gana sunku pripažinti, kad verkėme, kad buvome palūžę ir ritomės į dugną, kad pergalės išorėje buvo tik priedanga. Labai tikimės, kad ši knyga padės sužeistoms sieloms susivokti, kad jos turi problemą, išdrįsti judėti į priekį, kreiptis pagalbos ir vėl atsistoti ant kojų“, – vylėsi K. Petryla.
Mintys apie savižudybę buvo nesvetimos ir šmaikštumu išsiskiriančiam televizijos ir teatro aktoriui M. Repšiui. Mėnesį praleidęs ligoninėje vyras sako atsigavęs tik po poros metų ir šiandien dėkoja draugams, išgirdusiems jo pagalbos šauksmą: „Draugai, galima sakyti, privertė gydytis – galiausiai atsidūriau ten, kur reikia – ten, kur man buvo suteikta visa reikalinga pagalba. Dar ir šiandien esu labai geros gydytojos rankose – tik jos dėka galiu gyventi visavertį gyvenimą“.
Autoriai sutinka, kad nėra vieno būdo įveikti šią ligą, tačiau knygoje jie pasiryžo pasidalinti ne tik savo asmeninėmis patirtimis, bet ir sukauptomis įžvalgomis, žiniomis apie depresijos atpažinimą ir gydymą.
„Gydymas yra labai ilgas procesas. Jis gali trukti metus, dvejus, kitiems – ir visą gyvenimą. Yra žmonių, kurie netiki vaistais, tačiau dažnu atveju, pritaikius tinkamą medikamentinį gydymą, ligą galima suvaldyti ir net išgydyti“, – pabrėžė M. Repšys.
Aktoriaus teigimu, daug žmonių terminą „depresija“ vis dar vartoja blogai nuotaikai įvardinti. Esą, nusišypsosi ir liga pradings. Visgi realybė kitokia – kartais depresija net fiziškai neleidžia šypsotis, ištempti veido raumenų. Todėl autoriai knygoje ragina liautis galvoti, kad depresija – tinginių liga, kuri praeis savaime, ar ją bus galima įveikti paprasčiausia savigyda.
„Yra tūkstančiai pavyzdžių, kai nereaguojama į pagalbos šauksmą, nes nežinoma, kaip reaguoti, o tada būna per vėlu – artimasis nusižudo. Tokioms nelaimėms galime užkirsti kelią, bet tam reikia daug ir atvirai kalbėti, dalintis patirtimis, skleisti informaciją tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems“, – įsitikinęs jis.
Marius Repšys yra Lietuvos kino ir teatro aktorius, už įvairius vaidmenis įvertintas aukščiausiais apdovanojimais – „Auksiniu scenos kryžiumi“, „Sidabrine gerve“, taip pat dukart pripažintas geriausiu metų aktoriumi. Karolis Petryla – verslo konsultantas, rašytojas, teisininkas bei Lietuvos sergančiųjų epilepsija sąjungos „Epilė“ prezidentas.
K. Petrylos ir M. Repšio knygą „Šokis su tamsa“ išleidusi leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 25 metus vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
