Gyvenimo prasmė – vaikai
„Žinote, anksčiau taip gana dažnai atsitikdavo, kad kokią ketvirtą ryto, palikus vieną ar kitą barą, mes klausdavome vienas kito: o kokia yra gyvenimo prasmė? Tad dabar tu man pasakyk, kokia ji?“, – M. Mikutavičių provokavo A. Puklevičius.
Tačiau vienas populiariausių Lietuvos dainininkų sako atsakymą į šį klausimą iš dalies jau atradęs. „Džiaugiuosi, kad priėjau tą tašką, kai to klausimo klausiu vis mažiau. Kažkada man draugas sakė, kad gyvenimo prasmė yra gyventi taip, kad tas klausimas kuo mažiau kiltų ar nekiltų iš viso. O aš visada galvodavau, kad gyvenimo prasmę supranti tame etape, kai susilauki vaiko, žinai, dėl ko keliesi, kam gauni tuos honorarus ir panašiai. Tad taip, gyvenimo prasmė yra vaikai“, – kalbėjo M. Mikutavičius, juokaudamas, kad būtinai primins suaugusiam sūnui, ką dėl to, kad tuos honorarus dėl jo gerovės gautų jam teko padaryti.
Pats dėl maisto nesiskundžia
Pokalbio metu pašnekovai prisiminė ir prieš porą metų įvykusį kalafioro skandalą: M. Mikutavičiui parašius įrašą feisbuke, visuomenėje kilo pasipiktinimo banga, kurią juokais netgi vadino kalafioro revoliucija.
M. Mikutavičius prisimena, kad tokios reakcijos tikrai nesitikėjo, tuo labiau, kad didelė dalis žmonių net nesuprato, ką jis norėjo pasakyti. „Čia mūsų socialinių tinklų dabartinė problema: mes linkę tekstuose atrasti, kas mums gerai, tinka, ir ignoruoti, kas nelabai aišku ar neįdomu. Aš tada tik norėjau, kad žmonės ar atsakingos institucijos atkreiptų dėmesį, kad žmonės nervinasi ir kad pasišnekėkime“, – kalbėjo jis.
„Mes esame tokios būtybės, kurios formuojamės iki tam tikro laiko, ir tada, priklausomai nuo to, ką turime savyje, ieškome kas patvirtintų mūsų tikėjimą, o ne jį griautų. Šiuo požiūriu koks žmogus buvo anksčiau, toks ir dabar: tik dabar turime kur kas labiau prieinamą ir galingą nei anksčiau tribūną rėkti. Anksčiau žmogus nusipirkęs supuvusį bananą parduotuvėje pabaldavo, išleisdavo garą šeimoje ir tiek. Dabar turime nuostabią galimybę paverkšlenti socialiniuose tinkluose: jei mieste duobės, verskime merą, ar panašiai“, – sakė jis.
A. Puklevičiui pastebėjus, kad gal iki šios istorijos daug žmonių tokios daržovės kaip kalafioras net nežinojo, M. Mikutavičius nenorėjo sutikti. „Mano vaikas mokosi raides – ten prie „K“ raidės yra kalafioras. Čia gal mano nuopelnas“, – juokėsi M. Mikutavičius, neatmesdamas galimybės, kad galbūt kada nors šiai daržovei netgi sukurs dainą.
Beje, jis pats sakė maistu nesiskundžiantis ne tik feisbuke, bet ir kur nors valgydamas aptarnaujančiam personalui. „Aš negaliu net pasakyti, kad steikas pridegęs, nes aš esu žvaigždė, o pasiskundęs tapsiu arogantišku šikniumi. O dabar – suvalgė pernykštį šnicelį, bet patenkintas, savas“, – pokštavo M. Mikutavičius.
Surimtėjęs jis pridūrė, kad visgi, skundų socialinėje erdvėje yra per daug. „Tai net neoru: jei problemas gali išspręsti be kitų, taip ir daryk. Turi kalbėti apie dalykus, kurie įdomūs, svarbūs visiems. Tavo išsiauklėjimas ir žmogiškas orumas neleidžia lįsti į smulkmenas, kurios lengvai išsprendžiamos. Mane erzina, kad tampame dėl smulkmenų verkiančia visuomene, erzina tos smulkmenos ir tai darantys žmonės“, – prisipažino jis.
Labiausiai gąsdina visažiniai
M. Mikutavičius taip pat pasidalino, kad jį labiausiai gąsdina žmonės, kurie mano išmanantys viską. „Kas skiria bandantį mąstyti, pretenziją į protingumą turintį žmogų nuo bepročio, yra tai, kad protingas žmogus visada linkęs daryti prielaidą, kad jis gali klysti: tai yra normali būsena, nes tu negali žinoti visko. Su ta chebra bendraujant baisu, nes jie žino viską. Kai įsivaizduoji, kad tokie, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ateina į valdžią. Tada tu jų bijai, nes jie žino viską“, – kalbėjo jis.
Dainininkas prisipažino, kad kartais jis pats susimąsto, gal ne visos keistai skambančios teorijos yra netiesa. „Gailiuosi, kad ginčijuosi su skiepų entuziastų, nes jis pasėjo nepasitikėjimo grūdą: dabar galvoju, gal reikia tuos skiepus iščiulpti vaikui, tegu eina per gyvenimą“, – ironizavo jis.
„Mes pamirštame, kas buvo blogo ne tik istorijoje, bet ir mūsų gyvenime. Kaip su draugu kalbėjome, juk kai po baliaus tau bloga, sakai daugiau niekada, bet praeina savaitė ir tu sakai gal ne taip blogai buvo. Žmonijos istorija kažkas panašaus: žmogus pamiršta kaip galėjo būti, gal karas nebuvo labai baisus, gal ir ligos nieko tokio, juk persirgdavo ir gyvendavo“, – kalbėjo M. Mikutavičius.
„Man sunku suvokti, bet, kita vertus, nesistebiu, nes žmonės, kad ir kokiu geru laiku gyventų, visada nori kažką perkonstruoti“, – pridūrė jis.
„Turiu draugą, kuris man aiškina, kad vėžį galima išgydyti soda – žinote, visos tos sąmokslo teorijos, kad vaistai yra farmacininkų sąmokslas. Aš nežinau, kas žmogui pasidaro, gal yra kas nors vienas nuo sodos išgijęs, bet kodėl jiems tą vienetinį atvejį, išimtį iš taisyklės reikia pateikti kaip pagrindinį? Vadinasi, jie galvoja, kad jie protingesni, kad pasaulis yra sąmokslas.
Man nuostabu gyventi nieko nežinant: tai skatina tave sužinoti, tu pasitiki autoritetais. Kodėl yra dalis žmonių, kurie niekada nepatyrė nieko, bet moko kitus? Dažnu atveju tarp tokių žmonių patys pavojingiausi yra tie, kurie niekada gyvenime neskaitė knygų, nesidomėjo, neieškojo informacijos, bet jiems kažkas atsitiko, jie pradėjo skaityti ir jiems į rankas pateko kokia nors knygutė minkštais viršeliais. Tada žmogus, kuris neturi jokio klodo informacijos, niekada nesigilino, neanalizavo, gauna knygutę, kurioje yra visi atsakymai, ir jam atrodo, kad viskas ten surašyta. Tada gali jį tempti į bibliotekas, interneto klodus, bet jis jau priima tik tai, kas jam tinka, dar labiau lenda į savo ezoteriką. Čia paradoksas, kaip žmonių smegenys veikia, bet gal tarp jų atsiras tų, kurie viską vers aukštyn kojomis ir ras kažkokį tiesos kelią“, – svarstė M. Mikutavičius.
