Daugiau nei 10 mėnesių besitęsiančioje byloje kol kas kyla daugiau klausimų, nei atsakymų. Ilgą laiką šią istoriją iš šono stebėjusi geriausia Dovilės draugė Gabrielė neištvėrė. Anot jos, tylėti paprasčiausiai tapo neįmanoma. „Žmogaus nesugrąžinsi, bet kai vyksta tokia neteisybė, tylėti neįmanoma. Tai yra be galo skaudu. Kiekvieną dieną apie ją galvoju“, – DELFI prisipažįsta ji.

„Seku Dovilės istoriją, skaitau kiekvieną naują straipsnį šia tema. Man skaudžiausia, kad dabar ant jos yra pilamas purvas. Aišku, nuo to niekur nepabėgsi, tokia ta mūsų tauta, tačiau žmonės sau leidžia komentuoti nė nežinodami jos gyvenimo faktų. Aš ilgą laiką tylėjau, nieko nekomentavau, nesinorėjo skleisti dar ir savo nuomonės. Nepaisant to, tapo nebeįmanoma taikstytis su tuo, kas dedasi. Tiesiog nebeišeina tylėti“, – atvirauja pašnekovė.

Paskutinis Gabrielės ir Dovilės kontaktas įvyko vos kelios dienos prieš tragediją – 2017 m. lapkričio 5 d. Nors merginos jau kurį laiką buvo atitolusios, o tąkart vos persimetė keliais žodžiais socialiniame tinkle, anot pašnekovės, jų draugystė buvo tikra.

Gabrielė pasakoja, kad nors pastaruoju metu ji gyveno Anglijoje, o Dovilė – keliavo po pasaulį, jos sekė viena kitos veiklą internete, retkarčiais susirašinėdavo, o ateityje vis dažniau pasvarstydavo apie galimybę susitikti gyvai. Deja, tokiems draugių planams nebuvo lemta išsipildyti. „Po jos mirties susitikome su klasiokais, buvome sukrėsti šios netekties, tačiau sutikome, kad ji labai skubėjo gyventi – taip ir nebesusitikome“, – liūdnai tarė geriausia D. Didžiūnaitytės draugė.

Dar prieš pradedant interviu Gabrielė sunkiai valdė emocijas, o jos balse buvo galima justi pyktį. Mergina neslėpė, kad ją stebina ne tik internete jos draugę šmeižiantys komentarai, bet ir neseniai DELFI publikuotas interviu su modelių agentūros, kurioje dirbo Dovilė, savininku bei manekenės agentu Massimo Parisi.

Massimo Parisi, Dovilė Didžiunaitytė

„Sakyti, kad ji nuo 15 metų diskotekose jau yra mėginusi narkotikų – gryniausias melas. Mes su ja buvome geriausios draugės nuo 5 klasės. Mes eidavome į mokyklos diskotekas, po kurių mus pasiimdavo arba mano mama, arba Dovilės mama, arba grįždavome saugiai su taksi. Jis tikrai jos nepažįsta nuo 15 metų. Anksčiausiai, kada ji galėjo pradėti modelio karjerą, tai, kai jai buvo 18 metų. Kai mes baigėme 9 klasę, ji išvažiavo į Islandiją, vasaros metu su mama pasibūti pas močiutę. Paskui jos persikėlė gyventi į Norvegiją. Ji niekada nebuvo palikta viena, kaip kažkas leidžia sau taip sakyti. Pirmieji jos modelio darbai buvo primityvūs, savamokslių fotografų lygio ir tik po to ji atėjo į modelių agentūrą. O vėliau prasidėjo jos sėkminga modelio karjera“, – pasakoja ji.

Gabrielė sako, kad besidomėdama šia istorija ji išgirdo daug melagingų faktų, kuriuos yra neva bandoma prilipdyti Dovilei. Mergina įtaria, kad jos bičiulė buvo pakliuvusi į jai žalingą aplinką.

„Pastaruoju metu mes nebendravome, bet aplink ją buvo tikrai ne draugai. Tai įrodo ir dabartinės kalbos iš jų pusės apie Dovilę. Kokie draugai taip galėtų kalbėti? Žmonės, kurie ją apvaginėjo, apgaudinėjo ir ja naudojosi – nėra draugai. O dabar jie leidžia sau skleisti dezinformaciją, kad ji neva buvo narkomanė. Man pikčiausia, kad dabar visi kalba apie jos gyvenimą, bet nesikoncentruoja į paskutines 10 jos gyvenimo dienų, po kurių ir įvyko tragedija. Dovilę norima piešti iš blogiausios pusės, kad ji neva vartojo. Aš negaliu garantuoti, kad ji niekada gyvenime nebandė. Mes visi galime sakyti, kad žmogų pažinojome labai gerai, tačiau teigti, jog to tikrai nebuvo – negalime. Bet! Aš netikiu, kad ji buvo narkomanė, jog ji pastoviai vartojo narkotikus. Netikiu ir tuo, kad į tokias situacijas ji patekdavo gana dažnai“, – sako ji.

– Gabriele, pradėkime nuo pradžių, papasakokite, kaip susipažinote su Dovile? Kaip klostėsi jūsų draugystė bėgant metams?

– Dovilė buvo kilusi iš Panevėžio, ji su mama persikraustė gyventi į Vilnių, kai ji buvo dar maža. Mes mokėmės vienoje klasėje ir taip išėjo, kad pradėjome bendrauti. Aš visada buvau karštesnio būdo, ji – ramesnė. Mes tiesiog labai lengvai susiėjome. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, nesvarbu, kad jos nebėra gyvųjų tarpe, tą iki šiol ir aplinkiniams sakau, kad tai buvo vienintelis toks geras žmogus. Džiaugiuosi, kad man ją teko pažinoti ir abejoju, kad gyvenime dar sutiksiu panašių žmonių, kaip ji. Didžiausias jos minusas buvo tas, kad ji buvo geraširdė. Ji padėdavo visiems, norėjo būti visiems gera ir tai jai labiausiai kenkdavo. Tačiau pasakymas, kad ji buvo vieniša ir neturėjo draugų yra didžiulis melas.

Mes su Dovile ir kita drauge Veronika buvome artimiausios draugės. Mes visos buvome klasiokės. Tačiau vėliau Dovilė išvyko į Norvegiją, o Veronika – į kitą mokyklą. Taip ir išsiskirstėm. Dar ilgą laiką su Dovile palaikėme ryšius, kai ji grįždavo į Lietuvą, mes visada susitikdavome. Jokių ženklų apie narkotikus nebuvo. Ji niekada man net nebuvo užsiminusi apie galimybę juos pavartoti. Juk buvome jaunos merginos, tikiu, kad ji man būtų tikrai pasiūliusi, buvome artimos draugės ir pilnametės. Tačiau apie tai nė kalbų nebuvo.

Apie savo tėvą ji nekalbėjo, nes ji augo su patėviu, tačiau jis jai buvo kaip tikras tėtis. Jie visi buvo pilna šeima. Nemanau, kad ji jautėsi nepilnavertiškai. Būtume tikrai apie tai pakalbėję, nes aš pati augau be tėčio. Būčiau ją supratusi. Mes turėjome daug bendrų temų. Ji buvo tvarkinga mergina. Viskas su ja buvo gerai, net patyčių mokykloje ji neturėjo. Nėra net atvejo buvę, kad ją kas nors būtų užgauliojęs.

Žmonės leidžia sau kalbėti, kad Dovilė nuo pat mažų dienų buvo liūdna, linkusi į depresiją. Tai irgi yra netiesa. Galiu pasakyti, kad ji buvo net laimingesnė už mane. Aš dažnai būdavau irzli, patirdavau nelaimingą meilę, o ji visada mane palaikydavo. Skųstis, kad ji nenori gyventi – visiška jos priešingybė. Tai – gryniausias melas. Ji apie tai niekada nekalbėjo. Žinoma, kai ji persikraustė gyventi į Norvegiją, jai tapo šiek tiek sunkiau. Šalia jos nebuvo senų draugų, pasikeitė aplinka. Tačiau tai suprantama. Aš praėjusiais metais išvykau gyventi į Angliją, dabar jau yra metai, kuomet esu ten. Šiandien man 23 metai, išvažiavau 22-ejų ir žinau, kaip aš blogai tada jaučiausi. Pradžioje net verkdavau, nes ilgėjausi namų, norėjau grįžti į Lietuvą. Tai normali, tačiau trumpalaikė žmogaus būsena.

Su mama ji palaikė tikrai gerus ir glaudžius ryšius. Pinigų irgi buvo užtektinai. Jeigu mama negalėdavo jos pasiimti pati, visada Dovilei duodavo pinigų, kad ji galėtų parvažiuoti saugiai su taksi. Būna merginų, kurios tik ir laukia, kada vaikinai joms „pastatys“ kokteilius, tačiau Dovilei tai niekada nerūpėjo – kokteilius pirkdavome sau ir tik už savo pinigus. Tikrai nebuvome linkusios ieškoti vyriškos kompanijos.

Dovilės nepažįstantys žmonės gali sakyti, kad ji modelio karjeros ėmėsi dėl pinigų. Buvo nuomonių, kad pinigų iš dukros neva norėjo ir jos mama, bet tai yra nesąmonė. Nieko panašaus. Žinoma, mama džiaugdavosi jos pasiekimais, tačiau ji leido suprasti, kad jei norės – ji gali mesti tą dalyką. Dovilė į Juozo Statkevičiaus šou buvo kviesta ne vieną kartą. Ji buvo pakviesta trečiąjį kartą. Ji du kartus atsisakė, tačiau trečiąjį – užsispyrė važiuoti. Mama klausdavo, kam jai to reikia, tačiau ji jau buvo nusprendusi ten pasirodyti, nes esą trečiąjį kartą atsisakyti būtų buvę nemandagu. O štai, kaip viskas liūdnai išėjo.

– Ar su Dovile atsidurdavote vakarėliuose, kur būdavo vartojami narkotikai?

– Ne, tikrai ne. Nė karto tokių situacijų nėra buvę. Tiesa, kaip ir minėjau, pastaruoju metu nebuvome labai artimos. Atitolome tada, kai ji pradėjo rimtai užsiimti modelio karjera, jos dažnai nebuvo Lietuvoje, ji dirbdavo ir keliaudavo užsienyje, susirašinėdavome, tačiau laikui bėgant vis rečiau. Netrukus jos gyvenime atsirado tie nauji draugai, prie kurių gal ir buvo kažkas tokio. Tačiau už tai atsakyti aš jau nebegaliu. Juk nestovėjau šalia jos su žvake.

Anksčiau, kai ji grįždavo į Lietuvą, išeidavome į klubą, tačiau vartodavome tik alkoholį, nieko daugiau. O po to sėdi į taksi ir važiuoji namo. Dažnai namo grįždavome kartu. Mes gyvenome viena nuo kitos netoli – tai aš pas ją nakvodavau, tai ji pas mane. Tuomet tikrai nemačiau, kad ji vartotų, juk būčiau tikrai tai pastebėjusi.

Ji tikrai nebuvo laisvamanė, kaip kažkas yra sakęs. Ji mėgo fotografuoti, idealiai piešdavo, rašydavo eilėraščius, mokykloje tėvai dėl jos mokslų neturėjo jokių nusiskundimų, nes ji buvo gabi.

– Kodėl nutrūko jūsų draugystė?

– Tarp mūsų atsirado atstumas. Ji pradėjo profesionaliai dirbti modeliu, todėl atsirado naujų draugų, Dovilė pradėjo vis dažniau laiką leisti su kitais modeliais, kurie visada turi pinigų ir yra gražiai apsirengę. Ji kviesdavo ir mane, sakydavo: „Einam, kartu pasėdėsim. Gal ir tave nufotografuos“, tačiau aš to nenorėjau. Esu kilusi iš nepasiturinčios šeimos, todėl man ten būtų buvę nejauku. Tuo metu taip pat turėjau draugą, todėl man labiau norėjosi būti su juo. Taip viskas ir išėjo. Susitikdavome vis rečiau. Galiausiai tik per gimtadienius vieną kitą pasveikindavome ir viskas. Nepaisant to, iki paskutinės minutės žinau, kad ji mane laikė savo geriausia drauge. Nesvarbu, kad mūsų ryšys nutrūko, taip gyvenime būna, juk neturėjome jokių konfliktų, nesusipykome. Net ir jos mama man tą patį sako, kiek jai teko pastebėti, Dovilė nebeturėjo jokios kitos tokios artimos draugės, kaip aš. Anot jos, Dovilė sakydavo, kad tokios pačios, kaip aš, ji taip ir nebesutiko. Esu tokios pat nuomonės apie ją. Jeigu ji man būtų rašiusi dėl pagalbos, aš negalvočiau apie nieką ir skubėčiau jai padėti. Nežinau, kodėl tos naujosios draugės taip abejingai į viską žiūrėjo, niekur nesikreipė. Kodėl Massimo, į kurį Dovilė kreipėsi, gaudamas visas tas žinutes, nuotraukas su sudaužytomis jos kojomis, nesikreipė į jos tėvus? Tai yra pagrindinis dalykas, kurį jis turėjo padaryti. Dabar atrodo, kad jis nori save išreikšti iš tos pusės, kad jis neva viską žinojo apie Dovilę, jog yra geradarys, ją palaikė. Jei taip buvo iš tiesų, jam reikėjo pranešti apie esamą situaciją tėvams.

Mama sakė, kad prieš nelaimę, ji iš Dovilės gavo žinutę „Viskas ok“. Ji buvo atsiųsta 4 val. ryto. Daiva sakė, kad per miegus nesuprato, kodėl jos dukra jai rašo taip vėlai. Pamanė, kad gal dėl viso to kaltas interneto ryšys. Nepaisant to, mintis, kad kažkas nutiko blogo jos nepaleido. Ji ryte bandė jai paskambinti, nes per tas dienas ji atrašinėjo tik žinutėmis ir tik vieną kartą jos buvo susiskambinusios. Nesąmonė, kad mama ja nesirūpino, nėra nieko panašaus. Tuomet Dovilės mama negalėjo atvažiuoti į Lietuvą, tačiau ji nupirko bilietus močiutei, kad ji nuvažiuotų ir pasižiūrėtų, ar jai viskas yra gerai. Bet, deja, ji jau atvyko ant laidotuvių.

Gabriele, užsiminėte, kad vengėte Dovilės naujų draugų, galbūt įtarėte, jog jie yra netinkama kompanija ir jai?

– Dėl narkotikų ne. Net negalvojau. Su Dovile net nekalbėdavome apie tai. Žinote, kai pats to nedarai, ko gero, ir apie kitą žmogų taip nemanai. Galiu tik spėti, kad galbūt ji juos pamėgino, kai prasidėjo jos modelio karjera. Bet ji tikrai nebuvo narkomanė. Tokiu atveju ji nebūtų galėjusi gauti normalaus darbo. Nuolat vartojantis žmogus atrodo tikrai ne kaip, ji negalėtų eiti į darbą. Turiu pažįstamų, kurie yra praėję visa tai. Anot jų, kitą dieną po to tu net nenori niekur eiti, tave apima depresija, nieko nesinori. Tai, kaip ji būtų pasiekusi tos karjeros? O jai juk buvo žadama tikrai sėkminga karjera.

Jos naujus draugus esu mačiusi tik iš bendrų nuotraukų socialiniuose tinkluose, paskui ji jas prasitrynė ir pastaruoju metu kėlė nuotraukas tik iš modelio darbo. Po manęs ji berods turėjo dar draugę Miglę, su kuria aš iškart susisiekiau po nelaimės. Žodis į žodį neatkartosiu, bet jos paklausiau: „Labas, gal žinai, kas atsitiko su Dovile?“, nes tuo metu aš detalių nežinojau, buvo paleistas tik trumpas straipsnis, jog ji neva iškrito. O ji man atrašė: „Labas, tai juk tu geriausia jos draugė, tu turėtum geriau žinoti“. Vėliau parašė: „Tik Dievas težino. Didelė tau užuojauta“. Kitaip tariant, atrašė šaltai. Nebuvo mėginta susirašinėti.

Nenorėjau su jais bendrauti, nes jie yra kilę iš pasiturinčių šeimų, turi turtingus tėvelius, aš tokių pinigų neturėjau, taip gražiai nesirengiau ir galbūt dėl to kompleksavau, nenorėjau jaustis netinkamoje vietoje. O jie mėgsta pašiepti tokius, kaip aš. Gal neakivaizdžiai, bet tikrai gali suprasti, kad tave bandoma pastatyti į tokią poziciją, jog tu pasijaustum blogai. Žinoma, gal aš save tada taip nuteikiau. Šiandien aš džiaugiuosi, kad ten nepakliuvau, nes jau aišku, kokia būčiau palikusi ir kas man būtų nutikę. Dovilė buvo per gera. Ją kviesdavosi į kavines, išnaudodavo dėl pinigų, kad ji „statytų“ kokteilius ir visa kita. Jai mama davė pinigus, o ji norėjo būti gera kitiems. Iš jos draugė yra net 500 eurų pavogusi. Ir, jei neklystu, tai gali būti ta pati mergina, kuri rašė laišką prokuratūrai, Dovilę apibūdinant bjauriausiais žodžiais. Dovilės mama man yra sakiusi, kad pas ją dingo pinigai, tačiau Dovilė nieko nesiėmė, nes nenorėjo pyktis. Sakė: „Ai, tiek to, viskas gerai, nenoriu tų problemų, nenoriu gadinti santykių“. Aplink ją buvo gyvatynas, tikrų draugų, po mokyklos laikų, pas ją nebuvo. Vadina save jos draugėmis, o kai nelaimė atsitinka, viską piešia tarsi ji buvo pati kalta.

Kiekvienas mes galime atsidurti tokioje situacijoje. To niekam nelinkiu. Juk gali būti pats atsargiausias žmogus pasaulyje, tačiau tikrai gali nepastebėti, kuomet į tavo gėrimą yra įpilami narkotikai. Juk modelis Karolina Toleikytė irgi yra pasakojusi, kaip jai irgi kažkokiu būdu į gėrimą įlašino šio narkotiko ir vos ja nepasinaudojo. Tu gali netikėtai išgerti tokį kokteilį, gal net ir barmenas, kuris yra suinteresuotas, to gali imtis. Nežinia, kokio dydžio visas šis reikalas yra. Jokia mergina savo noru nevartos „oksido“. Gerai, tebūnie, gal kitus narkotikus ji vartojo, tik irgi netikiu, kad savo noru, bet tas „oksidas“ juk yra prievartavimo narkotikas. Anksčiau apie tokį dalyką man net neteko girdėti. Juk niekas neateina ir nesako: „Gal norėtumėt išbandyti prievartavimo narkotiką?“. Juk taip nevyksta.

– Pasakojote, kad sekate kiekvieną naują straipsnį šia tema, ar skaitėte DELFI interviu su režisieriumi, kuris neva nufilmavo Dovilę, kaip jis teigė, edukaciniame filme apie narkotikus? Ar skaitėte ir jos artimųjų nuomonę apie tai?

– Man šioje vietoje kyla daug klausimų. Jis sako sukūręs filmą ir kažkaip netikėtai pirma nusifilmavo Dovilė, o kitų žmonių jau nebefilmavo? Tegul viešina vaizdo įrašą tas režisierius. Kažkokia nesąmonė. Juk per 10 mėnesių tokio pobūdžio filmukų susukti buvo galima begalę. Juk nėra taip sunku rasti merginą, kuri pavaidins. Tebūnie, sakykime, toks vaizdo įrašas yra, tačiau tegul pasireiškia tas jos draugas režisierius, kuris dedasi jos bičiuliu ir neva atskleidžia, kokia ji iš tiesų buvo bloga. Kita vertus, net jei žmogus būtų vartojantis narkotikus, ar kitas asmuo turi teisę prieš jį naudoti prievartą, o vėliau ir nužudyti? Nežinau, kodėl tai apskritai yra siejama. Reikia žiūrėti, kas vyko per tas 10 paskutinių dienų.

Net neabejoju, kad tai buvo darbas, už kurį buvo sumokėta. Ką šiais laikais reiškia tai padaryti? Jei tau tas žmogus nieko nereiškia, o už tokį darbą sumokama porą tūkstančių eurų. Visa R. Piniko palaikymo komanda socialiniuose tinkluose – patys narkotikus vartojantys žmonės, tie, kurie sukasi tuose pačiuose vakarėliuose. Jį palaiko tik tokie patys žmonės, kaip ir jis.

Su Dovilės mama yra susisiekusi ne viena nuo R. Piniko nukentėjusi mergina, bet jos teisme neliudys, nes bijo dėl savo saugumo. Kažkas rašo, kodėl Dovilė nesikreipė į policiją, kai jai grėsė pavojus. Tai jeigu tu matai, kad tas žmogus yra įtakingas, turi ryšius, net ir policija gali nepadėti. Galbūt ji jau buvo paminėjusi, kad skųsis. Gal ji pagrasino, kad kreipsis į policiją, o jis jos nebijojo. Tą dabar ir matome. Kol kas Klaipėdoje viskas vyksta jo naudai. Jį užstoja.

Ričardas Pinikas

Ką apskritai apie tokius žmones būtų galima galvoti? R. Pinikas sukiojosi klubuose, vakarėliuose, atsirado ir J. Statkevičiaus šou užkulisiuose be leidimo, ieškodamas kažkokio, matyt, grobio. O prokuroras nieko nedaro. Gal tikėjosi, kad Dovilės mamai baigsis pinigai advokatui ir viskas užsimirš. Baisu, kad Lietuva yra korumpuota, juk net ir gerą advokatą kažkas gali papirkti ir viskas tuo pasibaigs. Tą sakau iš asmeninės patirties, nes mano mama yra pralošusi keletą bylų. Vėliau ji sužinojo, kad jos advokatas buvo papirktas. Regis, niekuo neįspūdinga situacija, tačiau mus sugebėjo apgauti, o čia juk verda kur kas rimtesni dalykai.

– Gabriele, dar interviu pradžioje užsiminėte, kad kažkas naudojasi Dovilės socialiniais tinklais. Papasakokite apie tai plačiau.

– Po jos mirties dar keletą dienų „Facebook“ tinkle ją rodė prisijungusią. Dabar jau to nebesimato. Tačiau kažkas iki šiol naudojasi jos „Instagram“. Kas ten gali landžioti? Nesuprantu. Ant mano nuotraukos buvo paspausta „patinka“, aš valandą ieškojau kokio kito panašaus žingsnio, padaryto iš šios anketos, tačiau nieko neradau. Kreipiausi į Dovilės mamą, sakau, gal artimieji žino slaptažodį, gal jie ten būna. Nors jų kompiuterį pasiėmė ir perdavė tirti policijai, jos mama sakė, kad jai ši situacija yra žinoma, tą ji girdėjo jau ne iš vieno žmogaus. Dar ir dabar būna, kad įsikeliu nuotrauką į „Instagram“, o iš Dovilės profilio paspaudžiama „patinka“. Kažkas tiesiog naudojasi jos profiliu. Man nesuprantama, kas tuo gali užsiimti. Žmogaus juk nebėra, kokio velnio sėdėti toje anketoje? Ką ten norima surasti?

– Ar ką nors žinote apie Dovilės širdies draugą? Kaip jis reagavo į nutikusią nelaimę?

– Jos vaikinas yra italas. Jie kartu gyveno Italijoje jau porą mėnesių, viskas pas juos buvo gerai. Mama sakė, kad ji jau planavo bilietus pirkti, jog žiemą supažindintų tėvus su juo ir važiuotų pailsėti visi kartu. Tas jos vaikinas yra jos amžiaus. Šiam Dovilės draugui tai buvo išvis tragedija, kadangi jo vienas iš tėvų mirė, o netrukus po to jį pasiekė žinia ir apie Dovilės žūtį.

R. Pinikas yra minėjęs, kad ji neva su Massino buvo kartu. Čia yra nesąmonė. Jis buvo jos agentas ir viskas. Žmogus nežino faktų. Pažiūrėkite į Ričardo elgesį, kaip jis rašo savo laiške, kad jis jaučia moralinę atsakomybę, kaip jam yra skaudu, kaip jam yra sunku. Tačiau, ką jis per tą visą laiką mėgino daryti? Apjuodinti Dovilę. Griebiasi bet kokio šiaudo, kad Dovilę paverstų narkomane, lengvabūde, be draugų, sergančia depresija.

– Ar po nelaimės palaikote ryšį su Dovilės mama?

– Susisiekiame. Labai dažnai nešnekame, nes visi tie klausimai ir vėl sukelia emocijas. Nesinori nervinti žmogaus. Žinau, kad močiutės sveikata dėl šių įvykių yra pablogėjusi. Buvome su Dovilės mama susitikusios, aš verkiau, o ji mane ramino ir sakė, kad jau nebeturi iš ko verkti. Jau tiek žmogus prisikentėjęs, kad tiesiog nebeturi ašarų. Man iki šiol nesitiki, kad jos nebėra. Nors pastaruoju metu nebendravome labai artimai, man tai yra didelė netektis. Aš visą laiką svajojau, kad kai užaugsime, sukursime savo šeimas, vėl atnaujinsime ryšį, mūsų draugystę. O dabar jau to niekada nebebus. Liko tik prisiminimai. Sąžiningai sakau, kad nėra nė vienos dienos, kad apie ją nepagalvočiau. Tiesą sakant, savo gyvenime po šio įvykio tapau atsargesnė. Anglijoje kai kurie rajonai nėra saugūs, dabar visai kitaip elgsiuosi. Man atrodo, kad šią netektį skaudžiausiai išgyvena jos artimieji, o po jų – aš. Kiti nebendravo taip artimai. Žinoma, visiems buvo skaudu.

Esu linkusi galvoti, kad ir kapų išniekinimas nėra atsitiktinumas. Žinoma, kapinėse dažnai siaučia vagys, tačiau manęs neapleidžia mintis, kad tai buvo jų darbas. Buvau prie Dovilės kapo kolumbariume, mačiau, kad jis buvo suniokotas. Nesinori tikėti, kad viskas yra tik atsitiktinumas.

Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
RPLC Vilniaus filialas 8(52)137808 registratura@rplc.lt P. Širvio g. 5
RPLC Kauno filialas 8(37)333255 registratura.kaunas@rplc.lt Giedraičių g. 8
RPLC Klaipėdos filialas 8(46)415025 registratura.klaipeda@rplc.lt Taikos pr. 46
RPLC Šiaulių filialas 8(41)455644 registratura.siauliai@rplc.lt Daubos g. 3
RPLC Panevėžio filialas 8(45)582673 registratura.panevezys@rplc.lt Elektronikos g. 6
Anoniminių alkoholikų draugija +370 685 05191 info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė +370 698 73005 info@pnb.lt
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (620)