Šiomis dienomis FNTT tyrėjai atliko daugiau kaip 15 kratų Vilniuje ir Kauno regione – bendrovės patalpose, kriptovaliutų „kasimo" salėje, įrengtoje buvusiame baseine, bendrovės vadovų ir atsakingų darbuotojų gyvenamosiose vietose, taip pat ir naudojamuose automobiliuose, skelbiama FNTT pranešime.
Pirminiais duomenimis, Vilniuje veikianti bendrovė, kuri viešai skelbiasi užsiimanti ypač pelninga kriptovaliutų bitkoinų (bitcoin) ir eterio (ethereum) išgavimo veikla, nuo mokesčių administratoriaus galėjo slėpti tikrąjį veiklos mastą ir gaunamas pajamas.
Šiame tyrime sostinėje registruotos bendrovės vadovai apklausti kaip specialieji liudytojai. Įtarimai dėl šešėlinės veiklos jiems gali būti pareikšti, kai bus įvertinti pirminiai procesinių veiksmų metu surinkti duomenys ir nustatyta tiksli valstybei padaryta žala.
Ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 str.) organizuoja ir jam vadovauja Generalinė prokuratūra.
Tai vienas pirmųjų ikiteisminių tyrimų Lietuvoje, kai tiriamos aplinkybės, susijusios su kriptovaliutų išgavimu ir galbūt slepiama apyvarta.
Pasak FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio, šis tyrimas – tai vienas pirmųjų FNTT vykdomo finansinių technologijų sektoriaus tendencijų stebėjimo ir vertinimo rezultatų. Augant atsiskaitymams virtualiomis valiutomis, įžvelgiama naujų nusikalstamų schemų ir mechanizmų kūrimo rizika. Virtualios valiutos (bitcoin, ethereum, riplle ir kt.) veikia decentralizacijos ir anonimiškumo principais, todėl jomis galima atsiskaityti ne tik už legalias prekes, bet ir naudoti šešėlinėje veikloje.
Su pačiu P. Aršausku DELFI susisiekti nepavyko.
Dar vasarą P. Aršauskas DELFI kvietė į savo kriptovaliutų fermą. Paulius žurnalistus pasitiko pramoninį rajoną primenančioje Savanorių prospekto dalyje. Čia, tarp apleistų angarų ir sandėlių, yra jo verslo partneriams priklausančios patalpos, kuriose – jo automobilių kolekcija bei kriptovaliutų „ferma", įkurta buvusiame baseine. „Čia 2,5 mln. eurų", – išdidžiai rodydamas valdas ir beūžiant šimtams vaizdo plokščių kalbėjo P. Aršauskas.
Bevaikštant po erdvias patalpas jis pradėjo pasakoti ir apie tai, iš kur yra kilęs ir kaip jo gyvenimas tapo įdomus tūkstančiams socialinių tinklų vartotojų.
„Nuo vaikystės norėjau būti nepriklausomu. Kadangi vienas pirmųjų iš kiemo draugų turėjau kompiuterį, pradėjau įrašinėti žaidimus ir pardavinėti juos. Uždirbtus pinigus tuomet leisdavau pramogoms, kinui. Nuo pat vaikystės mano tikslas buvo tapti nepriklausomu ir gyventi taip, kad niekas negalėtų man aiškinti, ką turėčiau daryti. Mano tėtis yra verslus, todėl visada mačiau jo aplinką ir norėjau būti panašiu į jį. Daug gerbėjų dabar klausia ir rašo, ką daryti, kad galėtų gyventi savarankiškai. Prisimenu ir pats save. Žinau, kaip man nepatikdavo, jei prisidirbus mokykloje ar namuose, tėvai neduodavo kišenpinigių", – kalbėjo vilnietis.
Vos įžengus į jo garažą Paulius pamoja ranka rodydamas šalia raudono „Lamborghini" pastatytą staliuką su dviem kėdėmis: „Paruošiau mums vietą pokalbiui."
Paklausus, kodėl save kukliu socialiniuose tinkluose vadinantis verslininkas nevengia demonstruoti prabangių automobilių ir pinigų, P. Aršauskas tik nusišypso. Tai, anot jo, tėra kaukė ir vaidmuo, kurį jis sukūrė norėdamas gauti nemokamos ir efektyvios reklamos. „Savo šeimos nariams pinigų prieš miegą nerodau ir esu paprastas. Ar kuklus? Kuklus vidumi. Tereikia pabendrauti. Man feisbuke priklauso didžiausios grupės ir taip aš gaunu nemokamos reklamos", – nusijuokė jis.
P. Aršauskas išgarsėjo po to kai socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti savo asmeninį gyvenimą, verslo užkulisius. Jis nevengė demonstruoti prabangos ir solidžių pinigų sumų, vis pabrėždamas, kad jam toks gyvenimo būdas yra įprastas ir nuostabos nekelia.
Pastaruoju metu ne ką mažiau dėmesio sulaukdavo ir jo asmeniniai santykiai bei problemos su policijos pareigūnais dėl chuliganiško vairavimo. Jis buvo praradęs ir vairuotojo pažymėjimą.
