Nors Ž. Grigaitis pasakoja neskaitantis komentarų, jis sutinka, kad per savo gyvenimą jam teko pastebėti nemažai pikto linkinčių žmonių. Apie prostatos vėžį prabilęs vyras pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio, kuris – ne visada malonus. Dalis žmonių nevengia viešai pasvarstyti, kad ši šou verslo atstovo liga yra neva raktas į populiarumą.
„Aš tų komentarų tikrai neskaitau. Retas atvejis, kad jie būtų objektyvūs ir teigiami. Piktų žmonių yra daug, tačiau į tai per daug dėmesio nekreipiu“, – DELFI sako jis.
„Aš ilgai dvejojau ar apskritai prabilti šia tema, bet pakalbėjęs su gydytojais, aš supratau, kad jei nors vienas žmogus pagalvos, kad vis dėlto reikėtų pasitikrinti savo sveikatą ir, galbūt, tokiu būdu jis užbėgs už akių šiai problemai, tai daryti verta. Manau, kad aš pasiekiau tai, ko norėjau“, – viliasi pašnekovas.
Ž. Grigaitis pastebi, kad apie šią diagnozę visuomenė nėra pratusi kalbėti garsiai, tad, galbūt, neigiamas žmonių reakcijas galėjo sukelti būtent viešumo faktas.
„Gydytojai mane patikino, kad nereikia bijoti apie tai kalbėti. Kadangi pats su tuo susidūriau, suprantu, kad prostatos vėžys tarp vyrų negali būti joks tabu. Pastebiu, kad moters krūties vėžio prevencija yra šiek tiek daugiau viešinama, daromos įvairios akcijos, tačiau kažkodėl vyrų prostatos vėžys yra tabu, apie kurį, pasirodo, net negalima kalbėti. Nesuprantu, kodėl apie tai kalbėti turėtų būti gėda. Toks mąstymas yra atgyvenusios visuomenės požiūris. Kovoti už savo gyvybę man nėra gėda“, – tvirtina jis.
Žilvinas pabrėžia, kad ryžtis kalbėti apie savo ligą jam jokiu būdu nebuvo lengva, tačiau gyvenime jis visada stengiasi ieškoti išeities.
„Pradžioje buvo sunku, pirmas mėnesis išvis buvo labai sunkus. Bet visur reikia ieškoti sprendimo ir šviesos. Verkimo ant peties ir sakymo, kad gyvenimas jau baigėsi – nereikia. Kiekviena diena mums atneša vis naujų iššūkių. Keista, kad kažkam nepatinka, jog aš apie tai drįsau kalbėti atvirai“, – pasakoja pašnekovas.
„Šiuo atveju aš nieko nereklamuoju. Aš tik dalinuosi savo patirtimi. Jei kada nors tie komentatoriai susidurs su tokiomis prognozėmis, norėčiau pažiūrėti, kaip jiems pavyks išlaikyti pakeltą galvą ir šypseną, žengiant į vėžio skyrių ligoninėje. Būtų įdomu sužinoti, kokie jų komentarai būtų tada. Viskas gula ant žmonių sąžinės“, – priduria jis.
Ž. Grigaitis tikina, kad atsiminimai iš ligoninės, susitikimai su gydytojais jam iki šiol kelia nemalonias asociacijas.
„Patikėkite, pabuvus toje institucijoje, gyvenimas tarsi sustoja – matai tuos liūdnus žvilgsnius ir nežinai, kas tavęs laukia toliau. To niekam nelinkėčiau. Nelinkėčiau šios patirties net pačiam bjauriausiam komentatoriui. Tai yra patirtis, kuri išliks visam gyvenimui. Tų liūdnų akių ir veidų vaizdas į atmintį įstringa ilgam“, – pripažįsta komunikacijos specialistas.
Nepaisant sulauktų kritikos strėlių dėl savo atvirumo, Žilvinas džiaugiasi, kad šiuo sunkiu gyvenimo periodu jis gavo ir daug žmonių palaikymo.
„Gavau labai daug pozityvių žinučių ir palinkėjimų. Jeigu kažkam nusiunčiau žinutę į smegenis, kad reikėtų nepagailėti pinigų ir išsitirti savo prostatos būklę, yra puiku. Ką bekalbėtų tie komentatoriai, aš pasiekiau tai, ką ir norėjau pasiekti“, – jau linksmesne gaida kalbėjo jis.
Net ir ištiktas ligos, nepraranda pozityvumo
DELFI primena, kad šią savaitę gimtadienį atšventęs Ž. Grigaitis jau pusmetį išgyvena tamsų periodą. Pirmadienį girdėdamas nuoširdžius bičiulių sveikinimus savo šventės proga Ž. Grigaitis jautėsi kiek sumišęs, tačiau tvirtai žinojo, kad pozityvios emocijos dabar jam yra gyvybiškai svarbios.
„Atvirai pasakysiu, kad nuotaikos tikrai buvo ne šventiškos ir ilgai svarsčiau, ar ruošti šį gimtadienį. Tačiau įvertinau viską ir supratau, kad negalima pasiduoti, o pamatyti svarbius man žmones, pamatyti jų šypsenas ir pasikalbėti yra labai malonu“, – sakė verslo ir komunikacijos konsultantu dirbantis vyras.
Jau prieš kurį laiką Ž. Grigaitis DELFI mįslingai užsimindavo apie juodąjį periodą. Tačiau dar tuomet grėsmingą gydytojų diagnozę jis laikė paslaptyje ir sutiktas mieste tik liūdnai užsimindavo, kad ne viskas gyvenime yra šviesu ir gera.
„Tikiuosi, kad tos negandos, kurios prasidėjo metų pradžioje ir vėliau dėjosi ne man vienam, bet ir kitiems, kurie yra gimę po Mergelės ženklu, baigsis. Metai buvo tikrai sunkūs ir jau laukiu jų pabaigos. Dėl visų šių negandų teko atlikti ir vidinį auditą. Žinai, kai tau pasako, kad liko gyventi trys ar keturi mėnesiai... Pergalvoji viską ir pradedi mąstyti, kaip praleisi paskutines dienas. Galvojau net apie tai, ar neliks kokių nors biurokratinių reikalų dėl palikimo dukrai, ką padaryti, kad jai būtų paprasčiau tvarkytis. Nenorėčiau sukelti aplinkiniams kokių nors problemų ar rūpesčių. Kai viskas atrodo gražu, saulė šviečia ir po kelių valandų tu išgirsti šią diagnozę, atrodo, kad pasaulis apsiverčia. Kilo elementarūs klausimai. Tikrai klausiau savęs, kodėl ir už ką“, – pasakojo jis.
Tačiau net ir balandžio pradžioje sužinojęs, kad serga prostatos vėžiu, jis nepasidavė ir toliau ieškojo vaistų, gydymo bei darė viską, ką rekomendavo gydytojai. Noras pasveikti buvo stipresnis už nežinomybės baimę ir nerimą dėl ateities.
„Atlikus kraujo tyrimą mano rodikliai, kurie rodo onkologinį susirgimą, viršijo normą dešimt kartų. Preliminarus vertinimas jau tuomet buvo toks, kad man buvo diagnozuojama onkologinė liga, priskiriama trečiai ar ketvirtai stadijai. Vėliau viskas buvo tikslinama“, – pasakojo žinomas vyras.
Pasiteiravus, ar gydytojai atsakė, kas galėjo sukelti onkologinę ligą, Žilvinas sakė, jog tai jo šeimoje nėra naujiena – nuo prostatos vėžio jau mirė jo senelis, todėl kasmetiniai sveikatos tikrinimai buvusiam televizijos laidų vedėjui jau tapo įpročiu. Tačiau tai, kad sveikata gali taip kardinaliai pasikeisti viso labo per metus, jis nesitikėjo. Galiausiai ir pakartotinai atlikti tyrimai parodė dar blogesnius rezultatus.
„Viskas gerėja ir paskutiniai tyrimai rodo, kad liga suvaldyta ir viskas yra puiku. Reikia tikėti savimi ir kitais, nes gyvenimas tik vienas. Reikia kovoti ne tik už tai, ką darai, bet ir už savo pozityvumą ir viltį. Kaip mano šviesaus atminimo mama sakydavo, verkiančių niekam nereikia, todėl galvą aukštyn ir tik pirmyn, nors širdis ir plyšta.
Kai suvokiau, kad tai yra antra akistata su mirtimi, po visų liūdnų minčių sau pasakiau, kad jei mirti, tai su muzika širdyje. Manęs taip lengvai nesuvystysi. Ir prasidėjo kova iš visų jėgų. Džiaugiuosi, kad nepalūžau ir neverkiau visiems, neprašiau padėti. Visą gyvenimą lipau į kalną, kad būčiau viršūnėje ir dabar nuo jos ne taip lengva mane nustumti. Tikrai ne.
Į ateitį žiūriu optimistiškai ir dėkoju Nacionalinio vėžio instituto gydytojams, kurie viską padarė profesionaliai. Vėliau dar konsultuojantis su užsienio medikais jie patvirtino, kad Lietuvoje viskas buvo atlikta puikiai“, – gerų žodžių medikams negailėjo pašnekovas.
Tiesa, šiemet tikrąjį savo gimtadienį sutikdamas kelionės į Paryžių metu jis buvo nusiteikęs filosofiškai. Stebėdamas dangų Žilvinas sakė galvojęs apie gyvenimo beprasmybę ir tai, kaip viskas iš tiesų yra trapu. Savo ruožtu jis taip pat nori paskatinti ir kitus vyrus nepamiršti reguliariai tikrinti savo sveikatą, norint užkirsti kelią ligos plitimui.
