Gyvenimo būdo žurnalo „Nuo... Iki...“ ir pokalbių šou „Valanda su Rūta“ vedėja pasakoja, kad į žiūrovų simpatijas ji iki šiol stengiasi žiūrėti realistiškai.
„Nelaikau savęs mylimiausia ar geidžiamiausia TV laidų vedėja. Aš labai skeptiškai ir atsargiai žiūriu į tuos konkursus, nes jie dažnai neturi nieko bendro su realybe. Pramogų pasaulis yra gana bjaurus dalykas – tai tarsi įnoringa meilužė, kuriai visada yra negana, kuri iš tavęs ims viską tol, kol tu nieko nebeturėsi. Ji nebus tau gailestinga. Galiausiai ji pasakys: „Ačiū, viso gero, kitas!“. Taip iš tikrųjų yra“, – DELFI sako ji.
Žvelgdama į savo jaunesnius kolegas, Rūta pastebi didžiulį atotrūkį nuo to, kaip darbą televizijoje pradeda jie ir kaip į šią industriją pateko ji pati.
„Kai aš visa tai pradėjau, žodžio ar sąvokos „žvaigždė“ išvis nebuvo. Mes nežinojome, kas tai. Dirbti televizijoje buvo tas pats, kas dirbti prekybos centro kasoje pardavėja. Niekas to nesureikšmino. Tuomet net nebuvo tokios industrijos. Žvaigždės, selebričiai, influenceriai – kas tai? Mes nežinojome ir to, kas yra stilistai, reitingai ar prodiuseris. Vargu, ar man kas nors būtų pasakęs, kad sverti 60 kilogramų – karjeros pradžioje svėriau 61 – yra per daug televizijai. Man ir dabar niekas to nesako, tegul tik pabando“, – nusijuokia TV laidų vedėja.
Nepaisant to, Rūta tikina, kad televizija yra įtemptas ir sunkus verslas.
„Televizija yra labai negailestinga moteriai, nors ji pati yra moteriškos giminės. Tiesa, nepykite, bet patys geriausi vedėjai yra moterys (šypteli). Žinoma, aš juokauju, tačiau mano žodžiuose yra ir nemažai tiesos. Tai rodo mano praktika, patirtis. Aš nekalbu apie tuos vedėjus, kurie kalba apie politiką, ekonomiką ir panašiomis temomis. Bet visi gyvenimo būdo laidų vedėjai dažniausiai būna moterys. Juk net moterų prigimtis yra visko klausti. Kodėl? Kur tu buvai? Kodėl padovanojai gėlių? Mes viską numatome keliais žingsniais į priekį. O vyrai klausia kitaip“, – pasakoja Rūta ir pateikia pavyzdį.
„Šia tema yra labai geras pasakojimas apie žmoną ir vyrą. Vyras išeina į svečius, nes jo draugo šeima susilaukė vaikelio. Netrukus jis grįžta paryčiais, o žmona puola prie jo ir klausia: „Kiek svėrė kūdikis?“. Vyras sako: „Nežinau, nesakė“. Moteris vėl nerimsta: „O kokį vardą davė?“. Vyras sekundę pamąsto ir taria: „Kad mes apie tai nekalbėjome“. Žmona ir toliau kvočia: „O tai ar sunkiai gimdė?“. Vyras ir toliau savo: „Nepamenu“. Ir taip gausybė kitų klausimų, iš kurių susidėtų visa istorija, tačiau į juos vyras neturėjo atsakymų. Vyrui, ko gero, svarbiausias klausimas yra „Kaip tu gyveni?“. Tu atsakai „Gerai“ ir jam to pakanka. Tačiau moteriai tokio atsakymo tikrai neužteks“, – šypteli pašnekovė.
Paklausta, ar savo darbe ji pastebi lyčių skirtumus – kitokį požiūrį į vyrą ir moterį televizijoje, Rūta šia tema pateikia ne vieną pavyzdį.
„Matyt, visa tai yra kilę iš istorijos, kuomet veikė patriarchalinė valdymo sistema. Moteris vis dar yra vertinama, kaip ji atrodo ir ar ji yra jauna. Jeigu ji atrodo šiaip sau, tai jos pasiekimai dažnai yra vertinami gana menkai. Kitaip tariant, jų gali ir nebūti. Jeigu moteris neturi šeimos ir vaiko – tai tu apskritai esi vertinama kaip keista. Nepriimkite mano žodžių kaip fakto, tačiau didžioji visuomenės dalis vis dar taip žiūri į moterį. Jeigu jūsų kolega taip negalvoja, tai dar nereiškia, kad keli kilometrai už Vilniaus gyvenantys žmonės taip nemąsto“, – sako Rūta.
„Atkreipkite dėmesį, jeigu į studiją išeina TV laidų vedėjas – jis gali būti bet kokio amžiaus, tačiau vedėja bus visada graži ir jauna. O kodėl neatvirkščiai? Kodėl man negalima būtų išeiti su keliais žaviais, jaunais vyriškiais ir vis kažkaip prie jų priekabiauti? Žinoma, aš juokauju. Tačiau jei taip nutiktų, aš būčiau iškart apšaukta. O garsus vyras, nepaisant jo amžiaus, gali visada pasakyti: „Mane vis dar traukia jaunos, žavios merginos“, o tai išgirdusi publika kvatoja“, – pastebi pašnekovė.
Pasiteiravus, ar toks jaučiamas spaudimas ją skatina nuolat būti pasitempusiai ir „neužmigti ant laurų“, R. Mikelkevičiūtė-Remeikienė tikina, kad ji niekada savęs neidealizuoja.
„Nesureikšminu tų laurų niekaip. Man atrodo, kad jeigu tu pradėsi analizuoti ir vertinti, kurioje vietoje tu esi, viskam ateis galas. Tikiu, kad svarbiausias dalykas yra natūralumas, kuomet tu dirbi mėgstamą ir mylimą darbą. O visa kita ateina savaime“, – šypteli ji.
TV laidų vedėja pripažįsta, kad neretai sulaukia žiūrovų dėmesio, tačiau labiausiai jai įsiminė vienos moters skambutis, po kurio jai reikėjo prisėsti. Šis pavyzdys, anot jos, puikiai iliustruoja tai, kaip į televiziją žvelgia su tuo mažai susidūrę žmonės.
„Nepamiršiu vienos moters skambučio, kuris man atėmė žadą. Buvo pavasaris, moksleiviai rinkosi profesijas, žiūrinėjo universitetus. Man paskambino viena moteris ir paprašė patarimo. Pagalvojau, na, gerai – koks klausimas? O ji sako: „Mano dukra galvoja stoti į žurnalistiką ir aš labai rimtai galvoju, kaip mums reikės pasiruošti tam žvaigždės gyvenimui?“, – šypsenos neslėpė R. Mikelkevičiūtė-Remeikienė.
R. Mikelkevičiūtė-Remeikienė nuotraukose:
