Dvi savaites trukusi kelionė prasidėjo Paryžiuje, kur šeima mėgavosi ne tik meilės miesto šviesomis, bet ir apsilankė Disneilende. Netrukus pora su vaikais jau ilsėjosi Balio saloje – išvykos metu čia jie praleido daugiausiai laiko. Paskutinė kelionės stotele tapo Singapūras, kuriame šeima grožėjosi istorine architektūra.
Nors įspūdžių daug, labiausiai Stumbrų porai ir judviejų vaikams įspūdį paliko egzotiškasis Balis. Indonezijos saloje šeima apsilankė ir garsiajame Beždžionių miške. Tiesa, šioje vietoje turistams dažnai tenka apsišarvuoti kantrybe, mat beždžionėlės tikros padaužos.
„Kai ilsėjomės Malaizijoje, jau turėjome progą su jomis susipažinti. Žinojome jų triukus ir gudrybes, pavyzdžiui, kaip jos mėgsta užšokti ant žmonių ar atimti kažką. Prieš einant į beždžionių mišką jau žinojome, ko negalima su savimi turėti, pavyzdžiui, plastikinių maišelių, kurie čeža ar akį traukiančių blizgių papuošalų. Nevertėtų neštis su savimi ir maisto. Prie įėjimo į šį mišką buvo iškabintos griežtos taisyklės, kad jame negalima šaukti, žiūrėti beždžionėms į akis ar liesti beždžionių mažylių, nors jie yra be galo mieli. Jei beždžionė pagriebia iš tavęs kokį nors daiktą, plėšti jo atgal nereikia, verčiau leisti jai su juo pažaisti tol, kol jai galiausiai nusibos ir paleis jį“, – tikina Inga.
Pasirodo, kad anksčiau su beždžionėmis įgyta patirtis pasiteisino su kaupu – Stumbrų šeima galėjo pagelbėti greta stovėjusiai mamai su dukra.
„Buvo toks nuotykis. Viena beždžionė pasičiupo šalia buvusios mergaitės antklodę, mažylė puolė į ašaras. Žmonės bandė tą daiktą iš jos paimti, tačiau nesėkmingai. Kadangi mano vaikai labai norėjo maitinti beždžiones, tai aš savo medžiaginiame krepšyje turėjau dėžutę bananų. Pamaniau, kad su jais pavyktų tą beždžionę nuvilioti, jei mestume bananą į šoną, ji turėtų sureaguoti ir atiduoti antklodę. Taip ir nutiko. Vyras metė bananą, o ji puolė prie jo, tad antklodė ir vėl atiteko mergaitei. Tai buvo juokinga ir smagi akimirka. Jei žinai, kaip beždžionės elgiasi, gali jaustis saugiai“, – DELFI sako pašnekovė.
Neišdildomus prisiminimus Ingai su jos dukra paliko ir viduryje džiunglių įtaisytos sūpynės, kuriomis suptis išdrįstų ne kiekvienas.
„Baisu nebuvo. Kai tyrinėjau įvairias šalis, į kurias šiais metais mes galėtume keliauti, Balis būtent tuo ir užstrigo, kad čia yra daug veiklos: Beždžionių miškas, ryžių laukai ir tos sūpynės, kurios man padarė labai didžiulį įspūdį. Tai viena iš atrakcijų, kurias išmėginti panorome pirmiausiai. Supomės ne vienose, kartu su dukra išbandėme net ir pačias ekstremaliausias sūpynes, kurios nuo kitų skiriasi savo aukščiu. Neturiu aukščio baimės, galbūt dėl to, kad esu lakūno vaikas, tačiau visada reikia įvertinti, ar tokia pramoga yra saugi. Jei esi užtikrintas, tada gali tuo pasimėgauti“, – šypsosi ji.
Nors kelionė buvo gausi aktyvių pramogų, šeima spėjo ir pailsėti.
„Tiesą sakant, šįkart visi įdegėme gana stipriai, nors specialiai tam tikrai neskyrėme laiko, norėjosi pamatyti kuo daugiau, susipažinti su sala. Žinoma, kadangi yra vaikai, je labai mėgsta baseiną ir pabūti prie jūros, tad nejučia mūsų kūnus papuošė bronzinis įdegis“, – pasakoja I. Stumbrienė.
Kaip pasakoja verslininkė, keliaudama po egzotiškas šalis jos šeima nuolat laikosi vienos griežtos mitybos taisyklės – valgyti tik tai, kas jiems yra pažįstama.
„Vengiame mišrainių ar mums nežinomų produktų. Valgome vaisius, daržoves, ryžius, bulves, mėsą. Visą laiką maitinamės viešbutyje, nesame linkę sustoti gatvėje ir ragauti vietinių valgių. Mes išsirenkame gana gerą viešbutį, kad būtų saugu ne tik ilsėtis, bet ir jame valgyti. Svarbiausia, kad nei vaikai, nei mes su vyru neapsinuodytume. Juk niekas nenori kelionės baigti ligoninėje. Kol kas tokia mūsų taisyklė visada pasiteisina. Kiek teko būti egzotiškose šalyse, dar nė karto nesame apsinuodiję, tad ir toliau gurmanišką ragavimą mes keičiame į kelionės saugumą“, – šypteli ji.
Egzotiška kelionė šeimai dovanojo daug teigiamų atsiminimų, tačiau vienas įvykis Ingą sukrėtė – moteris pirmą kartą patyrė žemės drebėjimą.
„Su šia patirtimi man teko susidurti pirmą kartą gyvenime. Gyvenome viešbutyje prie jūros, tačiau jį netrukus pakeitėme į kitą, esantį džiunglėse. Iš ryto pajutau virpesį, sujudėjimą lubų srityje. Jis buvo silpnas, tačiau nelabai galėjau paaiškinti, kas tai. Atrodė, kad galbūt kažkas kažką stato ar kažką sunkaus atvežė. Pamaniau, kad tai galėjo būti ir žemės drebėjimas, bet tokias mintis stengiausi vyti kuo toliau. Vakare, kai mes su šeima buvome kalnuose, man paskambino tėtis. Jis klausė, kaip mes, ar mums viskas gerai, ar nieko nenutiko. Tą akimirką kūnu perbėgo šiurpuliukai. Puoliau tikrinti internetą, ieškoti naujienų, buvo neramu. Tik grįžusi į Vilnių pagaliau galiu apie tai ramiai kalbėti. Tai tikrai nemalonus jausmas, kuomet nežinai ko laukti“, – prisimena pašnekovė.
Nepaisant to, šią kelionę Inga su vyru ir vaikais atsimena su šypsena. Tiesa, žinomai verslininkų porai apsilankyti Azijos salų valstybėje, kaip ir daugeliui kitų lietuvių, kurį laiką teko pataupyti.
„Pinigus taupome kiekvienai kelionei. Nėra taip, kad užsimanėme, susipakavome lagaminus ir skrendame. Ne, taip nėra. Tai buvo mūsų 14-ųjų vestuvių metinių progai skirtos atostogos. Su vyru nusprendėme, kad šiemet vienas kitam nedovanosime jokių dovanų ir geriau šeimos biudžetą skirsime būtent šiai kelionei“, – pasakojo I. Stumbrienė.
