Lietuvoje pradėjo sklisti iniciatyva #WelcomeToLithuania, kurioje dalyvauja būrys žmonių, tarp jų – Beata Nicholson, Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius, Marius Jovaiša, Jurgis Didžiulis. Andrius Mamontovas, prisijungęs prie akcijos, kuria lietuviai yra skatinami tapti savo šalies ambasadoriais, pasakojo apie tai, ką jam reiškia Lietuva ir kodėl lietuviai turėtų mažiau skųstis savo šalimi, skelbiama pranešime spaudai.
– Viename interviu esate minėjęs, kad lietuviams labai lengva kritikuoti, kalbėti neigiamus dalykus, o girti – ypač sunku. Yoko Ono yra rekomendavusi nesakyti nieko negatyvaus tris, keturiasdešimt, devyniasdešimt dienų, ir pastebėti, kaip pasikeičia gyvenimas. Ar tokios radikalios strategijos reikia lietuviams, kad išmoktų džiaugtis Lietuva? O gal yra kita strategija? Koks galėtų būti pirmas žingsnis pokyčio link?
– Manau, kad apie bet drastiškus veiksmus kalbėti dar anksti. Taip – kol nemokame gražiai, bandykime bent nieko nesakyti. Kaip ir šeimoje, savos problemos turėtų būti sprendžiamos viduje. Mes, lietuviai, kaip ir kiekviena šeima, turime savų problemų, kurias turėtume spręsti kartu.
Nesame išskirtiniai, nė viena šalis nėra tobula. Tačiau kai pas mus atvažiuoja svečias, kuris nori pamatyti, kokia Lietuva graži šalis, nori kažko skanaus paragauti, patirti kultūrą, pamatyti gamtą, nuvažiuoti prie jūros – padaryk, kad tas buvimas Lietuvoje būtų malonus ir svečias norėtų sugrįžti. Juk šaliai iš turizmo yra labai daug naudos – daugiau pajamų į biudžetą, daugiau finansavimo visoms paslaugoms – ligoninėms, darželiams, policijai ir visam kitam, ką valstybė mums suteikia.
Skųstis užsieniečiams man atrodo beprasmiška, nes jie neišspręs tavo problemų. Turistai atvažiuoja pamatyti, paragauti kažko skanaus, o ne klausytis mūsų išpažinčių. Nepradėkime pilti šiukšlių į savo daržą. Įivaizduokite, į jūsų namus ateina svečias ir jūs jį vedžiojate, rodote kokios kreivos lubos, koks mano neskanus maistas – taigi čia tas pats. Kodėl užsieniečiams taip norime pasakyti tai, ką mes tarpusavyje turėtume spręsti?
Laukimas, kol ateis kažkas kitas ir išspręs kažkokias nuoskaudas yra dažnai pasikartojantis – net ir prieš rinkimus kaskart tikime, kad ateis nauja valdžia ir viską ištaisys. Tačiau mes patys turime dalyvauti kuriant pokyčius.
– Paskutiniais duomenimis, lietuviai vertina savo šalį prasčiausiai iš visų apklaustų pasaulio žmonių TripAdvisor platformoje, vidutiniškai Lietuvą įvertindami tik 3.8 iš 5 balų. Kodėl taip yra, jūsų nuomone?
– Negatyvus kalbėjimas apie savo šalį yra mums primestas. Būna, kad pagauni save kažką blogo sakant, neva nėra taip gerai, kaip norėtume.
Bet juk mes nesame nuskriausti – gyvename gražioje vietoje. Čia nėra cunamių, vulkanų, gyvių, kurie gali įkasti. Mes turime keturis metų laikus, nepaprastai įdomią istoriją, dabar galime laisvai keliauti.
Lietuvoje gyvename geriau nei bet kada. Lietuva yra pačiame klestėjime. Žinoma, visada galima gerinti, bet nuvertinti nėra ko. Kas, jei ne mes patys pasigirsime?
– Daug keliaujate, ambasadoriaujate Lietuvai, kartas nuo karto išvykstate pagyventi kitur – kaip tai keičia jūsų santykį su Lietuva ir lietuviais? Ar teisybė, kad tam, jog įvertintum, ką turi, reikia šiek tiek atsitraukti ir pažvelgti iš tolo?
– Reikia kuo daugiau keliauti. Pamatyti, kaip gyvena kiti. Tada grįžęs pamatai kas vertinga, kas skanu ir gražu. Įvertinti galime tik palyginimo budu
Grįžęs iš Romos pastebėjau, kokie gražūs Vilniaus stogai. Kai eini savo miesto gatve, žiūri į šaligatvį – nesidairai kas aplinkui. O keliaudamas žiūri į viršų. Po ilgos kelionės iš įpročio pasižiūrėjau į savo miesto stogus ir supratau, kad jų prieš tai nebuvau įvertinęs, pastebėjęs. O Vilniaus stogai tokie gražūs!
– Ar yra tokia vieta Lietuvoje į kurią visada traukia sugrįžti? Kokia tai vieta, kodėl?
Man – Vilnius. Vilniaus senamiestis. Tai mano gimtasis miestas, kuris turi gydomąjį poveikį. Jei bloga nuotaika, kažkas nesiseka, išeini pasivaikščioti ir šis miestas tave pagydo. Žinoma, dar yra Kuršių Nerija, miškas, kur vaizdas nuo kopų atsiveria tiek į marias, tiek į jūrą – tai yra Lietuvos perlas. Gamtos perlas, tai, ką turime gražiausia. Kiek teko nuvežti svečių – visi būna papirkti. Atsimenu, mane lankė draugai iš Afrikos, ir nors tikrai daug važinėjome po Lietuvą, išvažiuodami jie sakė, kad didžiausią įspūdį paliko kopos ir vaizdai nuo jų Nidoje.
Kita vertus, mes net ne visada galime nuspėti, kas gali kitiems patikti. Kai gyveni savo kieme, patinka vieni dalykai, bet kitam, atėjusiam iš kito kiemo, gali rūpėti visai kas kita. Kaip mes visada sureikšminame cepelinus, o gal užsieniečiams įdomūs kiti dalykai? Gal vienam kitam bus įdomu, o kiti tik iš mandagumo pakramsnos. Pavyzdžiui, draugas amerikietis vieną kartą važiuojant į Europos parką: atsisuku, o jam ašaros rieda. Klausiu – kas tau? O jis sako, kad nieko gražesnio nėra matęs: „Pas mus viskas iškirsta, naujai pasodinta. Tokį tyrą gyvą mišką matau pirmą kartą gyvenime.“
– Koncertuojate visame pasaulyje, dažnai lietuvių bendruomenėse. Tikriausiai teko nemažai bendrauti su užsienyje gyvenančiais lietuviais kurie apsilanko Lietuvoje per tokias šventes kaip dainų šventė. Kokie būna jų įspūdžiai atvykus į Lietuvą?
– Turiu nemažai draugų Amerikos lietuvių. Jie visada su didžiausia meile atsiliepia apie Lietuvą, jiems viskas čia patinka. Daugeliui – tai pasakų šalis, ypatingai gimusiems Amerikoje, kalbantiems lietuviškai ir apie Lietuvą labai daug girdėjusiems iš tėvų ir senelių pasakojimų. Grįžimas ar apsilankymas Lietuvoje jiems būna labai emociškai stiprus.
Vis prisimenu draugą Darių Polikaitį, kuris neretai diriguoja Dainų Švenčių metu. Nors pagal išsilavinimą jis yra inžinierius, pats yra labai muzikalus žmogus. Gimęs Amerikoje, puikiai kalba lietuviškai, labai aktyviai dalyvauja Lietuvių bendruomenės JAV veikloje. Visa didelė giminė aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje. Su juo susipažinome dar 89-tais metais, Roko Maršo metu. Tai buvo pirmas kartais, kai pamatėme Amerikos lietuvius, o jie pirmą kartą pamatė mus čia, Lietuvoje. Tie Sąjūdžio laikai jiems buvo aukščiausias gyvenime patirtas emocinis taškas, nors tada nesuvokėme, kokia viso to svarba, nes buvo tiesiog labai smagu – buvo trispalvė, Sąjūdis, pirmi tokie dideli koncertai!
Nuo to laiko visa šeima čia dažnai atvažiuoja ir stebisi, kokį didelį žingsnį Lietuva padarė. Yra neįtikėtinas pokytis. Kaip gyvenime – nepastebi savęs besikeičiančio, žiūrėdamas į veidrodį kasdien. Nepastebi pokyčių, kol nepažiūri į savo jaunystės nuotraukas. Panašiai ir čia gyvendamas nepastebi pokyčių, o išties jie yra labai ženklūs. Tikrai nebus niekada taip pat. Procesas yra nesibaigiantis. Tik klausimas, kaip mes galime prie to prisidėti? Kiek galime būti naudingi?
– Ar užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų parodyti gerą pavyzdį kaip reikia didžiuotis Lietuva?
Lietuviai, kurie gyvena užsienyje ir ką nors pasiekia – skleidžia tik gerą žinią. Masė žmonių – menininkai, verslinikai, mokslinkiai, profesionalai įvairiose srityse – gavę įvertinimą visada praneša, kad jie yra iš Lietuvos.
Pamenu, kaip buvo neįtikėtina matyti daug lietuviškų trispalvių Amerikos padėkos dienos parade. Juk tai tikrai teigiamas įspūdis, o tokių atvejų pasaulyje yra daug.
Žinoma, norėčiau, kad nustotume atiminėti Lietuvos pilietybę – nes neturime tam teisės. Žemėlapio ribos ir valstybių sienos yra sutartinis dalykas, o mes visi kuriame vienos tautos labui. Mes lietuvos tautos piliečiai – nesvarbu, kur gyvename.
– Ar socialinai tinklai gali padėti lietuviams didžiuotis savo šalimi?
Tikrai taip. Kiekvienas turime savo kanalą. Socialiniai tinklai – tai erdvė, kurioje kyla daug gerų iniciatyvų. Manau, visos geriausios pastarųjų 15 metų iniciatyvos kilo toje erdvėje. Tačiau, kaip ir su žodžio laisve, su socialiniais tinklais reikia elgtis atsakingai, kad nekenktume kitų laisvei. Jei nori, kad gerbtų tavo laisvę, turi gerbti ir kitų.
– Kokia turėtų būti motyvacija žmonėms tapti savo šalies ambasadoriais. Kodėl jie turėtų girti Lietuvą?
Manau, kad dauguma lietuvių yra svetingi ir jau tą puikiai daro. Tik norėtųsi, kad tie, kurie gal dar tam nepasiruošę, susimąstytų. Jei negali padėti, tai bent jau nepakenk.
https://www.facebook.com/569697581/videos/10155844518142582/?id=569697581
