Mia, šiandien minite savo gimtadienį, ar jau turite planų, kaip šią sukaktį atšvęsite?

– Kaip bebūtų keista, šiais metais neturiu jokių planų. Šie metai man yra ypatingi, nes neišvengiamai jaučiu, kad artėja branda. Nepaisant to, kuo ji labiau artėja, tuo mano gyvenimas labiau darosi crazy. Vis prisimenu, kuomet maištaudavau vaikystėje, taip ir dabar – maištauju prieš savo laikrodį. Širdyje šiandien jaučiuosi labai gerai, jaučiu harmoniją.

Skaičiuojate jau 35-erius metus, tačiau užsiminėte, kad su savo amžiumi bandote kovoti, ar taip?

– Man sueina 25-eri. Argi nežinojote? (juokiasi) Kai man suėjo 25-eri, tokia ir likau. Na, gerai, gali būti ir 26-eri (juokiasi). Aš labai gerai jaučiuosi. Ta jaunystė niekur nedingsta, svarbu, kaip žmogus jaučiasi. Bėgantys metai man reiškia patirtį, kurios mes įgauname per tą praėjusį laiką. Juk tikrai ne raukšlėse yra esmė, o būtent ta vidinė savijauta bei kaip tu atrodai. Juk vienodo amžiaus žmonės būna labai skirtingi. O aš jaučiuosi labai gerai.

Pastarieji metai jums skyrė nemažai išbandymų, šiandien susidaro įspūdis, kad išgyvenate naują ir šviesų etapą...

– Absoliučiai taip. Tai mano naujas etapas gyvenime. Aš netgi jau pamiršau, kas buvo bloga. Negyvenu praeitimi. Jeigu taip gyvenčiau, neturėčiau ateities, svajonių, siekių. Aš nubraukiau praeitį ir gyvenu dabartimi. Šiandien kaip niekada norisi švęsti šį gimtadienį. Tiesa, jį paminėti norisi jau kitaip – tik su pačiais artimiausiais šeimos nariais ir draugais. Nesinori jokių fanfarų, išpusto ir perdėto dėmesio, kas man nėra reikalinga. Dabar man norisi nuoširdumo, šypsenų ir meilės. Esu turėjusi visokiausių gimtadienių – ir restoranuose, ir užsienyje, tačiau dabar norisi to paprastumo. Labiausiai šį savo gimtadienį noriu švęsti prie jūros, pasidaryti jaukų pikniką.

Paminėjote, kad užbraukėte praeities laikotarpį, o kaip su ateitimi – ar dar pasvarstote, ko jums gyvenime iki pilnos laimės trūksta?

– Tiesą sakant, man netrūksta nieko. Tikrai tai nuoširdžiai sakau. Turiu viską. Negaliu niekuo skųstis. Gyvenu puikiai, turiu nuostabų sūnų, tėvus, draugus, mylimą darbą. Ypatingai dabar gyvenu tikrai labai gerai. Na, galbūt iki visiškos pilnatvės man trūksta daugiau laiko, kurį norėtųsi labiau skirti kitiems.

Tad jei šiandien jūsų paklausčiau, ar esate laiminga, jūsų atsakymas neabejotinai būtų „taip“?

– Absoliučiai taip. Aš kartais sėdėdavau namuose ir mąstydavau, kad daugeliui gyventi juk ne visada būna miela, o man kaip? Analizuodama dar kartą suprasdavau, kad man viskas gerai. Blogų dalykų neįžvelgiu. Tikrai palinkėčiau daugeliui gyventi taip, kaip aš.

Mia, esate ne tik dainininkė, bet ir mama, moteris. Kokiai savo pareigybei skiriate prioritetą?

– Aš visą savo gyvenimą dariau karjerą ir ateina laikas, kuomet tam nebegali skirti viso savo dėmesio. Man tai puikiai sekėsi, tačiau mano sūnaus gerovė man yra svarbiausia. Anksčiau jam teko kentėti, nes mamą matydavo gana retai. Nepaisant to, visada stengdavausi kompensuoti savo prarastą laiką su sūnumi. Buvo etapas, kuomet mano gyvenimą sudarė vien televiziniai projektai, ilsėdavausi tik vasarą, bet net ir tada dirbdavau pajūryje. Tuomet mes namuose turėjome žmogų, kuris gamindavo valgyti, tvarkydavo namus, nes man tai fiziškai padaryti nebuvo įmanoma. Dabar savo gyvenime viską perdėliojau, tie visi skaudūs įvykiai tik dar labiau mane privertė suprasti, kad šeima yra svarbiausias dalykas gyvenime. Žinoma, tai supratau ne dabar, tiesiog dabar man pagaliau išeina sūnui, namams atrasti daugiau laiko. Džiugu, kad man dar lieka laiko kūrybai. Kai nori, viską galima suderinti.

Pripažįstate, kad anksčiau buvo laikotarpis, kuomet savo sūnui negalėjote skirti tiek laiko, kiek norėjote. Ar jums pavyko su vaiku išlaikyti glaudų ryšį?

– Mums pavyko sukurti ypatingai gerą ryšį tarpusavyje. Mes esame patys geriausi draugai. Jis man pats tai yra pasakęs ir savo draugams to nebijo pasakyti. Mes vienas kitą palaikome visapusiškai. Matyt, tikrai nepraleidau kažko, ką galvojau, kad esu praleidusi. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad turiu nuostabų vaiką. Pamenu, kai anksčiau žmonės mane kritikuodavo, kad neva per mažai skiriu laiko savo sūnui ir jo auginimui. Taip, jį dažnai prižiūrėdavo mano mama ar jo tėtis, tačiau jis niekada nebuvo paliktas vienas.

Šiandien jūsų sūnus jau yra užaugęs vaikinas. Koks jis yra jūsų akimis?

– Taip, jam 18-ika metų. Prisimenu tuos skandalus, kuomet buvo teigiama, kad esu neva bloga mama. Tuomet auginau mažą berniuką ir jį labai saugojau. Šiandien dienai jis yra užaugęs, todėl dabar galiu nebesitaikstyti su tuo ir už tokius žodžius spjauti į veidą. Esu supermama. Turiu nuostabų vaiką, kuris nesigėdija manęs kaip mamos. Jis tikrai labai šaunus vaikinas. O tai didžiausia mamos laimė. Jis yra mano didžiausias turtas.