Nepamiršti gerti vandens, šalinti cukrų ir mažinti druską bei kitus cheminius prieskonius – tai pirmi žingsneliai sveikesnio gyvenimo link. Jais iki šiol vadovaujasi ir A. Kilkuvienė.
„Nereiškia, kad to griežtai negalima valgyti, bet šių medžiagų žmogus gauna natūraliai, pavyzdžiui, valgant duoną. Jos riekėje bus ir cukraus, ir druskos“, – sako ji.
Nuo praėjusių metų, kuomet A. Kilkuvienės svoris buvo pasiekęs kritinį tašką, žinoma moteris atsikratė 35 kilogramų. Su jais, kaip sako pašnekovė, nukrito ne tik svoris, bet ir visos susikaupusios neigiamos emocijos. Pasiekti šių rezultatų jai padėjo iš esmės pakeista mityba.
„Man ir pačiai atrodydavo, kad tokie žmonės gyvena tik su salotos lapu. Galvojau, kaip tai įmanoma. Bet ne, jie valgo! Ir beje, labai skaniai...Tiesiog viską reikia gamintis patiems namuose. Gyveni ir mokaisi“, – nusijuokia pašnekovė.
Pabendrauti su DELFI A. Kilkuvienė laiko rado prie savo pusryčių stalo. Tą rytą žinoma moteris skanavo naminės granolos su jogurtu bei mėgavosi savo pačios pagamintu kokoso pienu balinta kava.
– Aušra, šiandien džiaugiatės ir gera nuotaika, ir dailėjančia išvaizda. Ar dar jaučiate, kad keisti mitybą jums yra darbas?
– Tiesą sakant, tai yra paprasčiausiai sveika mityba. Yra daugybė žmonių, kurie gali rasti sveikus ir švarius receptus internete, bet kai tu nemoki valgyti, esi pasiklydęs, kokia buvau ir aš, būtų gerai, jei turėtum mokytoją, vedlį, kuris tave mokytų. Juo man iš pradžių tapo Stokholmo dieta. Man prireikė nemažai laiko apsiprasti, kai ko pramokti, bet dabar viskas vyksta savaime.
– Sakote, kad anksčiau jautėtės pasiklydusi, ar jau dabar išmokote sveikos mitybos principų?
– Na, pavyzdžiui, man prireikė metų, kad pati pasigaminčiau kokosų pieną. Apie sveiką, veganišką mitybą galima rasti daug knygų, straipsnių internete – reikia tik ateiti iki to taško, kuomet tu nori keistis ir tada viskas susireguliuoja savaime. Čia nėra jokių stebuklų. Tiesa, kai yra daug informacijos, o pats esi užsiėmęs, tai padaryti būna gana sudėtinga.
Iš savo patirties pasakysiu – perėjau visus etapus. Buvo, kai norėjosi viską mesti, kuomet jaučiausi tarsi diskomforto zonoje – nesupratau nei ką galiu valgyti, nei kur rasti tuos sveikus produktus. Tačiau viskas po truputį keičiasi. Šiandien mano namuose nėra daugeliui įprastų maisto produktų. Pavyzdžiui, atėję pas mane nerasite pomidorų padažo prie šašlyko. Pas mane tiesiog nebėra tokių produktų. O anksčiau jie būdavo, todėl reikėjo atrasti naujus. Negano to, reikėjo išmokti su jais gaminti, valgyti, atrasti tą malonumą, sotumo jausmą. Sunki pradžia yra kokie 2 pirmieji mėnesiai, kuomet tu pyksti, nesupranti, mokaisi. Praėjus 8 mėnesiams, pajaučiau, kad aš jau pati žinau, ką valgyti per pusryčius, pietus ir vakarienę.
– Ką šiandien galima rasti jūsų šaldytuve?
– Ožkos sūrį, jogurtą, pilno grūdo ruginę duoną, kiaušinius, speltą, linų sėmenis, įvairiausius riešutus, agavų sirupą, kokosą, žuvį ar net torto. Virtuvėje stovi trintuvas, su juo gaminuosi kokteilius. Planuoju įsigyti džiovintuvą, džiovinsiuosi duonelę. Kartais mane sutikę žmonės klausia, ar tai ne kankynė. Tačiau man tai nėra jokia kankynė. Ar jūs ryte valgydamas sumuštinį daug kankinatės? O per pietus, valgant kotletus su bulvių koše? Ko gero, ne. Taigi ir aš ne. Žmonės, kurie valgo sveikesnį maistą ilgesnį laiką taip pat jau nebegalvoja, tai yra tapę įpročiu, jie tiesiog valgo. Man nebereikia sukti galvos, ką valgyti.
– O kaip būna kavinėse?
– Kavinėse rasti kažką sveiko ir švariai pagaminto yra sunku. Net ir išsirinkus salotas, prie jų bus neaiškus padažas. Paklausus padavėjos iš ko jis, ji neretai nenori net sakyti. O juk man tai į save reikės dėti! Dėl to sakau, kad kai kuriems produktams esu alergiška, taip apsisaugau nuo visų tų majonezų ir jo padažų. Tikrai nėra taip, kad nuėjus į bet kurį restoraną rasi švarų maistą. Pastebiu, kad man daug kur yra per daug druskos. Atrodo, kad nejaučiu paties produkto skonio, tik druską.
Kartą su vyru diskutavome apie tai, kad ir pica sveika turėtų būti... Nuėjome į vieną piceriją, išsirinkau, kaip jie sako, pilno grūdo pado picą. Pavalgius buvo labai blogai, raižė pilvą. Atsiprašinėjau savo skranduko (šypsosi). O juk tai suvalgiau sąmoningai. Visko būna. Ir desertą su cukrumi suvalgau, jei noriu. Tačiau, tiesą sakant, laikui bėgant atsirado pojūtis, kad viso to aš nenoriu. Nebesinori to dėti į save. Tai ir yra geriausia dalis. Nėra taip, kad aš laikausi dantis sukandusi, šis suvokimas atėjo iš vidaus.
– Vardindama savo šaldytuvo turinį aplenkėte mėsą, galbūt nusprendėte ją išbraukti iš savo valgiaraščio?
– Ne. Dar neatėjau iki to etapo. Jaučiu, kad jos vis mažiau, bet nežinau ar ji išnyks. Nemodeliuoju situacijos. Gyvenu ir viskas. Valgau tai, ko noriu. Kas man šiuo metu skanu ir atrodo sveika.
– Ar dar pastebite krentančius kilogramus?
– Krenta, bet minimaliai. Tikiu, kad mano kūnas patyrė nemažai šoko. Kūnui reikia laiko...Viskam reikia laiko. Pokyčiai greitai nevyksta.
– Galbūt pradėjote kitaip vertinti savo kūną, išmokote jį pamilti?
– Kūnas yra gyvenvietė, kurioje gyvena kažkas daugiau. Natūralu, kad jį reikia saugoti, mylėti, gerbti, priimti jį kaip gyvą organizmą ir nežudyti savęs. Jis yra išmintingas, genialus, prisitaikantis net jei jį niokojame.
Su kūno pokyčiais pajutau ir kitų pokyčių savyje. Ėmiau jausti didesnę ramybę. Net pats mąstymas ėmė keistis. Iš savo patirties pajutau, kad keičiant fizinį kūną, keičiasi ir visa dvasinė žmogaus energetika. Tiesa, svorį tikrai mečiau ne dėl šių atradimų. Tad ilgą laiką net pati nesupratau, kad tie pokyčiai manyje vyko ir dvasine prasme. Kiti ėmė pastebėti, kad tapau ramesnė, moteriškesnė. To net pati nepastebėjau. Viskas įvyko natūraliai. Tiesiog pradedi laipsniškai domėtis kitais dalykais.
– Ar skaičiavote, kiek kilogramų jums pavyko atsikratyti nuo kritinio taško iki dabar?
– Berods 35 kilogramus. Tiesa, galvoju ne tik apie pačius kilogramus, o ir apie tai, kas juose buvo. Kiek įtampos, nervų, nuoskaudų – visko, ką ten per kelerius metus susikroviau. Kai apie tai pagalvoju tuomet ir šį skaičių vertinu labiau. Juk tai reiškia sveikatą.
– Ar didžiuojatės savimi? Ar jaučiatės pasiekusi tikslą?
– Jeigu metaforiškai žvelgtume į šią situaciją, aš buvau labai klusni mokinė. Stokholmo dieta man buvo tas mokytojas, į kurio ranką aš įsikibau ir atvira širdimi sakiau „Vesk mane“. Buvo ir baimės, ir diskomforto, ir nežinios, nes tuomet dar nieko nesupratau. Pakeisti įpročius būnant tokių metų nėra taip paprasta, reikia nemažai laiko. Net ir dabar esu ir visą gyvenimą būsiu toje kelionėje. Šiuo metu esu kažkuriame savo gyvenimo kelionės taške. Tai nėra baigtinis procesas. Reikia išmokti atsigręžti į save, o tai galima daryti net ir gaminant sau maistą su meile. Viskas skamba paprastai, bet kartais atsisėsti ir lėtai pavalgyti, pasimėgauti tuo gali tapti iššūkiu. Tik rasdamas minutę sau, tu gali pajusti maisto skonį, sotumą. Laikui bėgant, kuomet iš savo organizmo pašalini nervų sistemą stimuliuojančius cheminius prieskonius ir cukrų, supranti, kad natūralus maistas yra skanus. Net ir vienas pomidoras ar agurkas yra skanūs, juose tikrai daug skonio (šypsosi).
Kiekvienas eina savo keliu, bet man geriausias potyris buvo atrasti, kad su fizinio kūno pokyčiais keičiasi ne tik kūnas. Viskas su juo kartu nurimsta. Taip pat nereikia siekti greito efekto. Visi pokyčiai vyksta, tik jiems reikia laiko. Trokštame rezultatų čia ir dabar, bet svarbu atsiminti, kad pradėjus, nereikia sustoti. Sveikos mitybos principų reikia laikytis kiekvieną dieną, kitaip nieko nebus. Juk jeigu imčiau valgyti taip, kaip anksčiau – mano svoris grįžtų.
– Būna, kad žmonės, atradę sveiką gyvenseną, skuba ją primesti ir kitiems. Ar nesulaukėte priekaištų iš artimųjų ar bičiulių, kad per dažnai juos mokote?
– Šiame kelyje norisi mokytis ir tuo dalintis. Bandymas įrodyti savo tiesą galioja ne tik tiems žmonėms, kurie yra pokyčių kelyje. Juk pas kiekvieną žmogų yra kažkiek to susireikšminimo, neretai mes norime patarti, pamokyti kitą vienu ar kitu klausimu. Neslepiu, būna tokių akimirkų, bet aš tik žmogus. Manau, kad tai natūralu. Tiesa, esu gana dėkingoje situacijoje, nes mano bičiulių rate beveik visi yra pasukę į tą sveikesnę mitybą.
– O kaip atrodo jūsų švenčių stalas?
– Paskutiniu metu per šventes būna kelios rūšys salotų, šiek tiek ant grotelių keptos mėsos ir žuvies bei organiškas tortas, kuris yra fantastiško skonio. Dabar net nesuprantu, kam valgyti tą cukrų. Natūralūs tortai yra gėris – juose riešutai, uogos, kokoso aliejus. Suvalgius tokio torto gabalėlį tu pusę dienos nenori valgyti, nes tai yra tikra energetinė dozė.
– Kuo save palepinate?
– Labai mėgstu datules, šokoladą, bet ir jį renkuosi tik juodą, turintį bent 85% kakavos. Būtina žiūrėti sudėtį. Pavyzdžiui, kartą paėmiau šokoladą, skaitau etiketę, o joje rašoma, kad 100 g šokolado yra 50 g cukraus. Tai reiškia, kad pusę šios plytelės sudaro cukrus. Tada suvoki, kad geriau rinktis kokybišką šokoladą. Šiame pramonės pasaulyje teks paieškoti švaraus ir sveiko maisto.
– Žvelgiant į ateitį, ar pasvarstote, kaip keisis jūsų mityba?
– Aš nemodeliuoju situacijos. Gyvenu čia ir dabar. Tikrai neprogramuoju savęs į ateitį, nesvarstau, kaip čia bus. Tai nereiškia, kad viską mesiu. Tiesiog apie tai negalvoju. Plaukiu sava vaga. Linkiu visoms moterims rasti savo upės vagą ir ja besimėgaujant plaukti.
