– Kodėl nustojai fotografuoti nuogas moteris?
– Anksčiau man nuogos moterys rūpėjo labiau kaip kūnas, forma. Pradiniame darbo etape man nuoga moteris buvo noras kažką išreikšti, galbūt savo vidinę aistrą ar fantaziją, kaip aš įsivaizduoju moterį. Vienu metu fotografavau tiesiog nuogas moteris, turinčias gražų kūną. Paskui pradėjau „ieškoti meno“, pavyzdžiui, fotografavau moteris, pririštas ant kryžiaus. Galvojau, kad meno niekas negali kritikuoti.
Po kiek laiko pradėjau stipriai gilintis į tai, ką darau ir ką po savęs palieku. Ne išimtis buvo ir fotografija. Ėmiau kelti klausimą, ką viena ar kita nuotrauka duoda. Man pačiam tos nuotraukos pradėjo kelti dviprasmius jausmus. Pirminės moters kūno nuotraukos man kėlė vyrišką gaivališką jausmą. Daugelis fotografų ir fotografuoja nuogą moters krūtinę ar užpakalį. Paskui žiūri į tas nuotraukas, jos jam sukelia atitinkamas emocijas. Dauguma gali sakyti, kad mato gražią moterį, bet iš tokių nuotraukų vis tiek sklinda seksualinė energija. Susimąsčiau, ar tikrai noriu kurti tokias dviprasmybes.
Antras mano etapas – meniškos nuotraukos: vienos buvo grubesnės, kitos – solidesnės. „Menas“, geras ar blogas, nėra vertinamas, tiksliau – tai labai subjektyvu. Jau minėtos moterys ant kryžiaus, moterys su šuns antsnukiais ir pan. Bet net ir tokios, labiau meną primenančios, nuotraukos man kėlė dviprasmius jausmus, kartais netgi keldavo šiurpą. Tada nusprendžiau, kad gyvenime nenoriu daryti dalykų, kurie man sukelia negatyvius jausmus, juolab kad tai galiu perduoti kitiems per savo nuotraukas. Pradėjau žiūrėti į moteris kaip asmenybę, o ne kaip fotoobjektą. Moters paveikslas mano akyse nedingo, jis tik pradėjo švelnėti, moteriškėti. Formos ir linijos įgavo kitą atspalvį.
– Ar seki kitų fotografų darbus su moterų aktais?
– Ir dabar matau nuotraukų, kur fotografai fotografuoja tiesiog „papus“, bet taip pat yra atvirų fotosesijų, kur nematai moters nuogumo, tiksliau, jis nėra toks „įkyrus“. Tą pačią krūtinę galima nufotografuoti skirtingai. Kartais nuotraukoje visa moteris yra nuoga, bet, žiūrėdamas į bendrą „kadrą“, tu pirmiausiai jauti visumą, harmoniją, o tik tada gali išskirti nuogą kūną. Mano geriausias įvertinimas – kai iš nuotraukos sklinda prabangi ir švelni moteriška energija.
Man labai gražu nuogas moters kūnas. Prieš fotografuodamas nuogą moterį turi atsakyti sau į klausimą, kodėl tai darai. Tau labiau rūpi rezultatas ar labiau rūpi nufotografuoti nuogą moterį ir būti šalia jos?
– Kur yra riba tarp vulgarumo ir subtilios erotikos?
– Tai – kiekvieno žmogaus asmeninis požiūris. Duok žmogui vieną vulgaresnę nuotrauką, o kitą – subtilią. Tas žmogus iškart atskirs, kaip kurioje nuotraukoje yra pateiktas kūnas. Noriu pastebėti, kad moteris, kuri iš savęs nėra vulgari, nebandys sukurti gašlių nuotraukų. Jai bus artimesnės švelnios fotografijos.
Neatmetu galimybės, kad vieną dieną grįšiu prie nuogų moterų fotografavimo. Bet tikrai sieksiu to, kad net ir nuoga moteris nuotraukoje atrodytų išskirtinai subtili, tokia, kokia ji ir yra iš prigimties. Labai daug kas priklauso nuo fotografo, jis turi norėti parodyti paslaptingiausias moters kūno vietas nesugriaudamas jos moteriškumo. Taip pat ir moterų, kurios renkasi fotografą, tuomet jos turi atkreipti dėmesį į fotografo daromas nuotraukas ir jo braižą, pabandyti save įsivaizduoti tokiame amplua. Jeigu jūsų „skoniai“ sutampa – tai jūsų fotografas, jeigu ne, tikėtina, kad jis vis tiek nufotografuos jus taip, koks yra jo stilius.
