Taigi, kaip atrodo auksine žuvele tituluojama Rūta, ištraukta iš savo stichijos – vandens? Mes visi žinome, kokia ji stipri sportininkė, o kokia ji yra mergina ir jauna moteris? Apie tai ir paklausėme pačios Rūtos.
Ką matai žiūrėdama į save veidrodyje – plaukikę ar jauną moterį?
Matau ir plaukikę, ir jauną moterį. Priklauso nuo to, kur einu ir ką veiksiu. Jei einu į susitikimą ar renginį, matau save labiau kaip jauną moterį, jei į treniruotę – labiau kaip plaukikę.
Tavo buvęs treneris interviu po varžybų Stokholme pasakė: „Rūta yra stipri sportininkė, bet kartu – ir jauna bei jautri mergina.“ Ar tu sutinki su tokia nuomone?
Sutinku. Su buvusiu treneriu kartu dirbome septynerius metus, per kuriuos buvo visko: ir labai daug nuostabių akimirkų, ir sunkių išgyvenimų. Jis mane gerai pažįsta. Šiaip pagal Zodiaką esu Žuvys, sako, kad jos dažnai būna labai jautrūs žmonės (šypsosi). Tačiau baseine esu Rūta – stipri sportininkė, ir stengiuosi palikti savo rūpesčius bei problemas už durų. Namie esu tiesiog Rūta – tokia, kokią mane pažįsta artimiausi žmonės.
Kaip manai, kodėl žmonės nori matyti tą bejausmę plaukimo mašiną?
Nemanau, kad visi taip galvoja ir nori mane matyti būtent tokią. Palaikymas iš Lietuvos žmonių yra tikrai labai stiprus ir esu be galo už tai dėkinga. Gal kai kuriems žmonėms įtaką daro mūsų žiniasklaidos sukurtas sportininkų įvaizdis, dėl to kartais sunkiau pamatyti, kad po visais tais raumenimis ir stipriu kūnu esi ne tik sportininkas – esi toks pat žmogus, kaip ir visi.
Nori būti tokia, kokią tave mato kiti?
Manau, labai sunku būti tokiai, kokią mane mato ar nori matyti kiti. Būti mėgstamam kitų yra smagu, tačiau po truputį suprantu, kad patikti visiems niekada neišeis, o apsimetinėti kažkuo, kas nesi, yra nesąžininga nei prieš save, nei prieš kitus. Gyvenimas tampa daug lengvesnis ir gražesnis, kai tiesiog būni savimi.
Tai reiškia, kad namuose žvaigždės nėra?
Nėra. Apskritai nelabai žinau, ką tiksliai reiškia buvimas „žvaigžde“. Net jei ir galėčiau save taip vadinti, nemanau, kad dėl to mano šeima, draugai ar šiaip žmonės, sutikti gatvėje, turėtų su manim elgtis kitaip.
Tavo artimiausių draugų ratas didelis? Kaip jis susiformavo?
Su plaukimu labai daug keliauju. Taip pat ilgą laiką gyvenau užsienyje, kur plaukiau ir mokiausi su žmonėmis iš įvairiausių šalių, todėl mano draugų ratas yra labai įvairus. Žmonių, kuriuos galiu vadinti artimais, turiu tikrai nedaug. Vieni artimiausi draugai gyvena Didžiojoje Britanijoje, kiti – Lietuvoje.
Merginos fotosesijos metu žavėjosi tavimi: esi atletiška, gali džiaugtis puikia oda, turi gražius šviesius plaukus… Atitinki ne vieną grožio standartą, nors, kaip daugelis pastebėtų, vengi nešioti sijonus ir sukneles.
Žinau (juokiasi). Nemanau, kad suknelė paverčia tave labiau moterimi – su džinsais tu gali būti tokia pat moteriška. Visgi, moteriškumas turi sklisti iš vidaus. Savo gyvenime sunkiai randu laiko sekti naujausias grožio ar mados tendencijas, todėl dažniausiai vilkiu tai, kas patogu ir praktiška.
Kaip tu pati save matai, kaip moterį?
Matau save kaip labai nemoterišką moterį (šypteli).
Kas tau yra moters idealas? Kokį moteriškumo pavyzdį matei?
Visada žaviuosi moterimis, kurios moka save mylėti. O moters idealo neturiu. Vargu, ar toks dalykas, kaip ideali moteris, apskritai egzistuoja (šypsosi). Užaugau su močiute, ji buvo labai nuoširdi, švelni, užjaučianti. Ji man buvo moteriškumo pavyzdys. Iš jos gavau labai daug gerų savybių.
Mamos, kurios buvimas labai svarbus visoms mergaitėms, netekai labai anksti, būdama vos ketverių. Atsimeni ją?
Truputį atsimenu, nors ir neaiškiai. Visi, kurie ją pažinojo, sako, kad savo charakterio savybėmis esu į ją labai panaši.
Tikriausiai, žiūrėdami į tave plaukiančią, niekas nepagalvotų, kad esi žmogus, kuris jautriai reaguoja į aplinką. Greičiau pasakytų, kad, kaip minėjai pati, esi geležinė.
Jeigu esu jautri – esu labai jautri. Jeigu užsispiriu – užsispiriu iš visų jėgų. Dažnai pastebiu, kad esu arba vienoje, arba kitoje skalės pusėje. Esu be proto kovinga. Net žaisdama stalo žaidimą su draugais užsiplieskiu kovingumu lyg tai būtų koks pasaulio čempionatas (juokiasi). Tokiais atvejais tai šiek tiek trukdo, bet, norint pasiekti rezultatų baseine, reikia nežmoniškos valios ir pasiryžimo, todėl plaukiant tokia mano savybė man padeda. Treniruotėms ir darbui atiduodu visą save.
Kokių silpnybių turi?
Jau mano minėtas per didelis jautrumas. Sunku pasakyti, kas dar… Saldumynai (prieš fotosesiją Rūtos treneris Paulius sakė, kad Rūtos dietoje nėra jokio cukraus, ji nevalgo net vaisių. Interviu vyko vienoje iš Kauno desertinių, tačiau Rūta tik išgėrė puodelį arbatos – red. past.).
Ką mėgsti skanauti? Ar trenerio pastaba reiškia, kad slapčia mėgaujiesi saldumynais?
Mėgstu šokoladą, močiutės pyragus, ledus, beveik viską, kas saldu! Aišku, stengiuosi tai kontroliuoti ir saldumynus valgyti kuo rečiau.
Kokių gyvenime turi svajonių, kalbant ne apie pasiekimus plaukimo srityje?
Mano pagrindinės svajonės yra susijusios su tuo, ką darau dabar – intensyviai sportuoju. Su tuo turiu susijusią ne vieną ilgalaikę svajonę.
Matai ateityje save kaip žmoną ir mamą?
Aišku, apie tuos dalykus pagalvoju, tikiuosi, kad kada nors tikrai ateis toks laikas ir turėsiu šeimą, bet žinau, kad tai bus dar labai labai negreitai. Dabar man – viso labo tik 21 metai…
O jei vieną dieną sutiksi TĄ žmogų?
Nežinau. Tokiam dalykui pasiruošti tikriausiai neįmanoma (šypsosi).
Manai, kad rimti santykiai reikštų ir sporto pabaigą? Yra olimpinių čempionų, kurie iškovojo medalius sukūrę šeimą.
Nemanau, nebent pati to norėčiau. Žinau ne vieną pavyzdį, kai rimti santykiai net padėjo sportininkams pasiekti aukščiausių rezultatų. Svarbiausia yra rasti balansą, o jį radus, neabejoju, įmanoma ir siekti savo karjeros aukštumų, ir džiaugtis rimtais santykiais.
Buvai pasiekusi ribą, kai nebesinorėjo plaukti?
Be abejo. Paskutiniai dveji metai buvo labai sunkūs. Likus 10 mėnesių iki olimpiados nukritau nuo dviračio ir susilaužiau alkūnę. Didelė dalis padaryto sunkaus darbo baseine nuėjo veltui, turėjau viską pradėti nuo nulio. Pasibaigus olimpiadai ilgai svarsčiau, ar tikrai noriu tęsti tai, ką darau, ar noriu toliau plaukti. Tada supratau, kad man būtina pertrauka. Per visą savo karjerą neturėjau daugiau nei mėnesio atostogų. Buvau psichologiškai ir fiziškai išsekusi, turėjau paspausti „restart“ mygtuką. 4 mėnesius neplaukiau, visiškai negalvojau apie sportą, keliavau, ilsėjausi. Lapkričio pabaigoje grįžau į baseiną, pradėjau dirbti su nauju treneriu, ir nors pirmosios savaitės buvo nelengvos, iš naujo atradau meilę plaukimui.
Vinstonas Čerčilis yra sakęs, kad sėkmė yra tai, kas esti tarp vienos ar kitos nesėkmės.
(Juokiasi) Iš tiesų, taip ir yra. Man atrodo, siekiant aukščiausių rezultatų, nesvarbu, kur – ar versle, moksluose, ar sporte – nesėkmių išvengti neįmanoma, o jei viskas visada sekasi gerai, gali būti, kad kažką darai ne taip. Iš savo nesėkmių kartais daug daugiau išmokstu nei iš sėkmių.
Rūta, ar sunku šalia tavęs esančiam žmogui, kai patiri tas pačias nesėkmes?
Be abejo, kad sunku. Draugai ir šeima mato, kiek darbo ir laiko atiduodu plaukimui. Kai man būna sunku, jie išgyvena dėl manęs. Ypač močiutės. Per varžybas jos tikriausiai jaudinasi labiau nei aš (šypsosi)!
Daug keliauji ir sportuoji. Kiek tavo laiko tenka artimiesiems?
Beveik netenka. Net ir grįžusi namo po stovyklų ar varžybų turiu labai mažai laisvo laiko, nes reikia tęsti treniruotes, atitinkamai pailsėti.
Kas tau padeda suvaldyti emocijas?
Dažnai padeda paprasčiausias pokalbis su artimu žmogumi. Kartais užtenka pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ar pasiklausyti muzikos. Esu linkusi klausytis savo vidinio balso ir kūno. Jei jaučiu, kad reikia pabūti vienai, – pabūsiu viena.
Užsiminei apie savo kūną. Esi juo patenkinta?
Ne, tikrai ne (juokiasi). Ir nesu, ir esu. Pažiūrėjusi į veidrodį tikrai rasčiau, prie ko prikibti. Mano kūnas yra sudėtas taip, kad jis man leistų siekti pergalių. Jei mano profesija būtų kita, tarkim, jeigu būčiau modelis, manau, mano kūnas atrodytų kitaip. Šiuo metu mano tikslas yra siekti pergalių ir aukštų rezultatų sporte, o tam man reikalingas atletiškas kūno sudėjimas.
Visą interviu su Rūta skaitykite IKONA.TV portale čia.
