Šiek tiek anksčiau į pasaulį pasibeldęs berniukas, kaip tikina Ineta, auga kaip ant mielių, tačiau sesers Barboros jam pavyti dar nepavyksta.
„Dažnai sako, kad berniukai pradeda vaikščioti ir kalbėti vėliau nei mergaitės, todėl lyginant su Barbora, Bernardėlis toks mažytis dar atrodo, vaikščioti pradeda po truputį. Tačiau laikas bėga be galo greitai. Negaliu patikėti, kad jam jau metai. Tiesa, kai buvo Barboros pirmasis gimtadienis, ji jau vaikščiojo kuo puikiausiai, šnekėjo. O mano Bernardėlis toks dar visai mamyčiukas“, - pasakoja dviejų vaikų mama.
Paklausta, ar vyresnėlė skuba rūpintis savo mažuoju broliu, Ineta tikina, kad kartais jų meilė net per saldi.
„Ji labai juo rūpinai. Pas juos meilė begalinė. Kartais Barborai prasideda net perdėta meilė. Pavyzdžiui, Bernardas kur nors atsistoja, tai ji pribėga jį paimti. Nori nešti iš vieno kampo į kitą, apsikabina ir sako „Myliu, myliu, myliu“. Apsikabina taip, kad atrodo jį suspaus“, - nusijuokia buvusi dainininkė.
„Bernardas irgi labai prieraišus sesei. Jei kur nors ropoja, iškart ieško, kur yra Barbora. O ji irgi vis klausinėja, kur brolis. Manau, kad Barborai geriausia mūsų su vyru dovana buvo brolis“, - džiaugiasi ji.
Ineta pripažįsta, kad antras vaikas šeimoje auga šiek tiek lengviau, tačiau prižiūrint sūnų jai neretai tenka susidurti su kantrybe sekinančiais iššūkiais.
„Iš vienos pusės galima sakyti, kad lengviau. Nebekyla tam tikrų klausimų auginimo ar maitinimo srityje. Tačiau iš esmės auginti Bernardą man yra sunkiau. Visos naktys yra beveik bemiegės. Mūsų mažylis nuo pat pradžių iki dabar naktį keliasi tris kartus. Kai Barbora dar buvo mažesnė, tai buvo dar sudėtingiau užsiimti su dviem vaikais. Kartais atrodydavo, kad kantrybė tuoj išseks. Tačiau sunkesnis laikotarpis jau praėjo. Nors ir dabar nelengva, negaliu skųstis, tikiu, kad mamai su trimis vaikučiais daug sunkiau“, - sako Ineta.
Nors vaikai atima daug laiko, Ineta ir Ąžuolas Žvaguliai neatmeta galimybės susilaukti ir trečiosios atžalos.
„Dažnai pakalbame šia tema, tačiau dabar, po Bernardo, nežinau, kaip čia būtų. Jei kitas vaikas būtų šiek tiek ramesnis, kodėl gi ne. Kartais palyginu Bernardą su sesers Irūnos sūnumi Toru – pasodini ir jis sėdi, o mūsiškis – pasodini ir jis sukasi ratais. Jis nėra dar toks ramus, tai kol kas su trečiu vaiku būtų sudėtinga. Tiesa, tikiu, kad po šiek tiek laiko ir vėl pajusiu, kad jau norisi leliuko“, - šypsosi I. Puzaraitė-Žvagulienė.
