Tiesa, visiškai atsisakyti sporto S. Žutautienė nė nesvarsto. Aktyvi veikla žurnalistės gyvenime tapo daugiau nei hobiu.
„Minties tai mesti išvis nebuvo. Net nenorėčiau. Kažkaip pripratau. Labai smagu jaustis iš ryto pasportavus. Dar su daktaru Alvydu Unikausku kalbėjausi, kad mankštintis geriausia ryte arba dienos metu. Kadangi nubundu anksti, sportuoti einu ryte dar prieš visus darbus. Sporto salėje būnu jau 7 valandą ryte. Būna žmonių, bet jų labai nedaug. Man pačiai taip geriau, tuomet diena visai kitaip planuojasi“, - DELFI pasakoja pašnekovė.
Ilgą laiką „gelbėtoją“ sporto salėje skatino ir prižiūrėjo asmeninis treneris, tačiau dabar Sandra prisipažino sportuojanti savarankiškai.
„Dabar sportuoju viena, savarankiškai – tiek, kiek išmokau. Tiesa, galvoju, kad ateinantį rudenį reikės rimčiau susiimti ir vėl dirbti su treneriu. O kol kas pasportuoju ramiai viena ir tiek“, - sako ji.
Žurnalistė neslepia, kad jos sporto režime buvo pauzių, kurias paskatino sveikatos problemos, todėl jai teko sulėtinti tempą.
„Dėl blogos savijautos nebelabai galėjau aktyviai sportuoti. Vieną kartą neatėjau, kitą kartą vėl trenerį pavedžiau. Bet tikrai ne iš piktos valios. Sveikata šlubavo, o skųstis ar sakyti, kad vos galiu pasijudinti nesinorėjo“, - pripažįsta ji.
Sandra sako, kad palaipsniui jai pasidarė nemalonu nuvilti jos nuolat laukiantį žmogų, todėl ryžosi bent kuriam laikui atsisakyti jo paslaugų.
„Gavosi taip, kad tiesiog nebėjau pas jį ir tiek. Esu jam pasakius, kad kai vėl pribręsiu, norėčiau grįžti. Jokių konfliktų nebuvo. Nežinau, gal treneriui ir nepatinka, kad taip nusprendžiau, bet taip nutiko. Pačiai nervas ėmė, nes vieną savaitę nenuėjau, blogai jaučiausi, ir paskui išsimušiau iš ritmo, nebebuvo to intensyvumo, todėl pradėjau judėti savarankiškai“, - pasakoja žurnalistė.
Nepaisant to, Sandra vis tiek stengiasi laikytis sveiko gyvenimo principų ir sportuoja bent tris kartus per savaitę.
„Į sporto salę ateinu pakankamai dažnai, tiesiog jau be trenerio. Neslepiu, kad dirbti su treneriu yra efektyviau, nes tada yra daugiau spaudimo stengtis. O dabar truputį leidi sau pasportuoti mažiau, trumpiau, lengviau. Dabar suprantu, kad tas spaudimas iš tikrųjų yra geras. O anksčiau aš jį keikdavau ar net ant visos salės šaukdavau savo balseliu“, - nusijuokia pašnekovė.
Su laiku kliūčių sportuoti su treneriu vis daugėjo, mat Sandros gyvenime vyrauja spontaniškumas.
„Dabar dirbti su treneriu negaliu, nes mėnesį nebūsiu Lietuvoje, taigi vėl dingsta laiko tarpas. Taip ir išeina. Arba kažkur išvažiuoju, arba sveikatos problemos, arba darbai užklumpa... Kol kas į griežtą ritmą grįžti planuoju rudenį“, - sako ji.
Dar spalio mėnesį Sandra džiaugėsi laisvėjančiais drabužiais, tačiau dabar jos svoris stabilizavosi, o kilogramai, nors ir norėtųsi, taip sparčiai nebekrenta.
„Vis dar džiaugiuosi pasiektais rezultatais. Pirminis efektas išliko, kol kas viskas yra stabilu, daugiau nekrenta, nes, matyt, dėl to, kad savęs nespaudžiu. Tačiau labai džiaugiuosi, kad svoris neataugo. Kai vėl susiimsiu, norėčiau, kad tas svoris dar pakristų, nes tikrai yra nuo kur. Bet reikia pasiruošt tam, jog teks į sporto salę eiti penkis kartus per savaitę, kaip darydavau anksčiau su treneriu. Ir viskas buvo gerai. Dabar taip pačiai nesigauna, bet vis tiek po truputį judu“, - pasakojo S. Žutautienė.
