Naujosios Linos pareigos bibliotekoje, pasak pašnekovės, atitinka jos specialybę, todėl priimti darbo pasiūlymą ji sutiko nedvejodama. Moteris visuomet norėjo tobulėti savo profesinėje srityje ir dirbti bibliotekoje.
Lipdymo iš modelino ir įvairių daiktų dekoravimo juo L. Anušauskienė išmoko iš savo sesers. „Technikos išmokau iš jos, o vėliau nuolat eksperimentavau. Ieškojau naujų idėjų internete, prisijungiau prie įvairių kūrybinių grupių socialiniuose tinkluose, taip pat tyrinėjau kas ką pardavinėja įvairiose mugėse. Man visuomet įdomu išbandyti naujas medžiagas, kurios nėra tokios populiarios Lietuvoje“, – pasakojo ji.
Anot Linos, A. Anušausks visada palaiko mylimos žmonos veiklas, o svarbiausiu jis laiko tai, kad užsiėmimas patiktų jai pačiai. Ji vyrui jau spėjo padovanoti ir tautinį ženkliuką su gintaru, kurį jis dažnai segi valstybinių švenčių metu.
„Bet kokį gaminį, kurį darau pirmą kartą yra įdomu kurti, nes nežinau, koks bus galutinis rezultatas. Tautinis motyvas atsirado labai paprastai – toks poreikis buvo prieš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Tačiau dažniausiai kuriu pagal užsakymus, bet kol kas tai neišsivystė į verslą. Šiuo metu daugiau eksperimentuoju ir žiūriu, kas žmonėms įdomu. Smagu, kad didelis susidomėjimas tautine atributika, mat daugeliui jau pabodusi masinės gamybos produkcija, kurios pilni prekybos centrai ir spaudos kioskai. Žmonėms norisi originalumo, unikalumo, vertinami vienetiniai rankų darbo kūriniai. Džiaugiuosi, kad mano darbai iškeliauja ir už Lietuvos ribų, jie pasiekė Gruziją, Vokietiją, Ameriką. Taip pat džiaugiuosi, kad mano kūryba turi ir nekomercinę pusę – teko vesti užsiėmimą onkologiniams ligoniukams“.
Daugiausiai pirkėjų susidomėjimo sulaukia Linos gaminamos tautinės apyrankės ir ženkliukai.
