Agnė Jagelavičiūtė: „Nereikia stengtis būti supermama, tiesiog reikia būti mama savo mažyliui.“

Beata Nicholson: „Norėčiau visoms pasakyti – mėgaukitės, tai yra stebuklas, ir jis labai greitai užauga.“

Indrė Stonkuvienė: „Vaikų auginimas yra pats sunkiausias ir atsakingiausias darbas, kuris vyksta visą parą be atostogų.“

Katažina Zvonkuvienė: „Tikrai manau, kad vaikai ateina į šį pasaulį, kai tėvai jau būna pasiruošę“.

Erica Jennings: „Nėra jokios „tėvystės mokyklos“, kurią praėjęs žinotum, kaip elgtis visose situacijose, taip pat ir vaikai labai individualūs, todėl tikiu, kad kiekvieni tėvai stengiasi surasti savo būdą, kaip rasti priėjimą auklėjimui prie savo atžalų. Augindami savo vaikus stengiamės kurti artimą ryšį, taip pat viena svarbiausių vertybių mūsų šemoje yra atvirumas, netgi turime savą taisyklę: jei sakai tiesą, nepateksi į bėdą“.

Austėja Landsbergienė: „Vaikui svarbu skirti visą savo dėmesį – išjunkite telefoną, žvelkite vaikui į akis, kalbėkite ir įsiklausykite, ką jis nori pasakyti“.

Nomeda Marčėnaitė: „Jei neskirsi dėmesio savo vaikui, prarasi galimybę tapti jo draugu“.

Rūta Ščiogolevaitė: „Didžiausias skirtumas – tarp nė vieno ir vieno. Kai turi du ir daugiau vaikų – atsigręži atgal ir galvoji, kad su vienu vaiku nėra ką veikti“.

Lavija Šurnaitė: „Stengiuosi žiūrėti į sūnų kaip į mažą žmogų, o ne savo nuosavybę“.

Eglė Skrolytė: „Žinote, apskritai, vaikų auginimas – tai galimybė dar kartelį vaikystę išgyventi iš naujo. Ir man tai didžiulis malonumas“.

Nijolė Pareigytė Rukaitienė: „Meilė vaikui manyje gyvena kasdien ir jai nereikia progos ar išskirtinės datos“

Oksana Pikul: „Dabar mano viršininkas – sūnus“.

Inga Stumbrienė: „Augindami berniuką ir mergaitę, kasdien susiduriame su naujomis problemomis, iššūkiais ir pasiekimais.“

Monika Šedžiuvienė: „Labai noriu, kad sūnus užaugtų geru, mylinčiu žmogumi, tikru džentelmenu. Noriu, kad būtų atsakingas, mandagus“.

Agnė Gilytė: „Mes su vyru sąmoningai pasirinkome gyventi savo gyvenimą ir derinti jį su vaikais, o ne atvirkščiai“.

Natalija Bunkė: „Kelias į moters širdį – per vaiko meilę“.

Rosita Čivilytė: „Visada norėjau būti dukroms tuo pagalbininku, kuris reikiamu momentu padės, atsakys į klausimus, užstos. Džiaugiuosi, kad jos yra mano svarbiausios gyvenimo palydovės“.

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė: „Buvau daug svajojantis vaikas ir visada, sugalvojus ką nors netikėtai linksmo ar įdomaus, norėdavau, kad būtinai tai prisiminčiau, kai būsiu mama, kad galėčiau nustebinti savo vaikus. Dabar sau vis primenu, kad, kai žaidžiu su vaikais, ir pati turiu pabūti vaiku, tada žaidimai tampa kur kas linksmesni. Kantrybė – geriausias tėvų bruožas. Tad ją abu su Jogaila daugiausiai ir ugdome“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)