Po ažiotažą sukėlusios laidos, Gražina nusprendė atsiriboti nuo dėmesio, ignoravo žinutes ar pasiūlymus socialiniuose tinkluose ir tik DELFI ji sutiko atverti širdį apie savo neįprastą gyvenimą, kuriame kasdien vyksta sunkiai paaiškinami reiškiniai.

„Kai tau sunku, pas tave ateina mirusieji. Tai kaip koks apsėdimas. Kartais pajuokauju, kad man reiktų egzorcisto, nes neretai mano elgesys gąsdina ir pačią. Paprastam žmogui atrodo, kad aš viską išsigalvoju, fantazuoju, niekas manimi netiki“, - dar pokalbio pradžioje guodžiasi pašnekovė.

Dovaną bendrauti su mirusiaisiais priimti sunku

Gražina teigia šiandien galinti laisvai bendrauti su vaiduokliais, jų dėka nujausti būsimas nelaimes, išaiškinti nutylėtas paslaptis, panirti į transo būseną. Tačiau priimti save nebuvo lengva. Tam prireikė daug metų pasikartojančių sutapimų ir gyvenimo iššūkių. Vienas iš jų – įtariama vėžio diagnozė. Sunki liga Gražiną privertė kovoti ir suprasti, kad savo dovana ji gali padėti ne tik sau, bet ir kitiems.

„Visą laiką tai slėpiau, vengdavau apie tai kalbėti, nors man tai yra priimtina. Nuo pat mažumės, kuomet sakydavau, kad kažką regiu, iš manęs šaipydavosi. Mokykloje beveik neturėjau draugų, todėl savo talentus, sugebėjimus, matymus aš laikiau paslaptyje. Atsiverdavau tik po truputį, pajutusi, kad galiu tais žmonėmis pasitikėti“, - pripažino ji.

Kalbėdama apie savo gyvenimą, Gražina neneigia – jis tikrai neeilinis. Kartais ji taip stipriai pasitiki antgamtiškais vaizdiniais, jog darosi sunku pasitikėti realiais žmonėmis.

„Man patinka kapinės, patinka bendrauti su mirusiaisiais. Kai man sunku, aš nepasitikiu tais gyvais žmonėmis, aš geriau nueinu pas juos. Aš turiu draugų, kurių gyvieji nemato. Jie mane išklauso, pataria. Kartais darosi sunku atskirti ar aš bendrauju su gyvu, ar jau mirusiu žmogumi. Nemėgstu didelių susibūrimų vietų, klinikų, ligoninių, nes ten tokių situacijų tik padaugėja. Yra buvę atvejų, kuomet aš kalbu, o aplink žmonės į mane pašaipiai žiūri, tik tada suvokiu, kad aš bendravau su negyvėliu“, - sako Gražina.

Gražina Asipauskaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Paklausta, ar jos gyvenime nėra vietos baimei – juk ne kiekvienas ryžtasi laisvalaikį leisti kapinėse, pašnekovė atšauna, kad šis pojūtis jai nebūdingas.

„Nėra baimės jausmo. Pas mane vyrauja rizika, noras bandyti ir tol, kol gyveni ant žemės – išnaudoti kiekvieną akimirką. Esu bebaimė ir kartais bejausmė sau. O kitiems skubu padėti. Dievinu nuskriaustus žmones ir gyvūnėlius. Buvau viena ir be jokios pagalbos kovojau už save, todėl dabar kovoju už tuos, kurie, mano akimis, yra menkinami ar išjuokiami“, - teigia moteris.

Vienas vienuolis man gražiai pasakė, kad aš gimiau tam, jog būčiau mirusiųjų išrinktoji, kuri perduotų jų žinią.
Gražina Asipauskaitė

Dėl šios priežasties Gražina ėmėsi ginti TV laidos dalyvę Emmą, sakiusią, kad dėl savo dailios išvaizdos jai sunku rasti darbą ir vaikiną.

„Aš ją palaikiau. Aišku, ten buvo vieša erdvė, negalėjau parodyti visų emocijų, ką jutau, bet užkulisiuose kiekviena moteris prie manęs priėjo, atsiprašė ir juoko formoje pageidavo, kad nenužiūrėčiau ar neužkeikčiau. Buvau tikrai pikta ir net įsiutusi. Kartais nuo mano pykčio sugenda net elektronika. Bijojau, kad studijoje nedingtų elektra ar nesugestų kameros, nes manyje buvo labai daug pykčio ir įsiūčio. Prisiminiau save mažytę, kuomet mane puolė, užgauliojo ir niekas negynė. Šaunuolė Emma, kad nepasidavė, kovojo už savo teisybę, kokią ji supranta“, - sakė mediumė.

Užgniaužti mistinį talentą bandė ir psichologas, ir kunigas

Mistinio pasaulio šalininkė sako ne kartą girdėjusi aplinkinių kaltinimus – neva ji apsimetinėja ir viską išsigalvoja. Anksčiau ji irgi dvejojo savo sveiku protu.

„Vaikystėje lankiausi pas psichologus, aiškindavausi, kas man. Ir pas kunigą ėjau, ir pas medikus. Sakė, kad gal man reikia vaistų, kad ramiai miegočiau, jog mano laki fantazija, esu meniška siela. Tačiau mano gyvenime įvyko per daug realių sutapimų, kad tuo abejočiau. Tik su laiku suvoki, kad jokia pagalba tau nepadės“, - pasakoja ji.

Pakeisti savo požiūrį Gražinai padėjo ir sutikto vienuolio išmintis.

„Vienas vienuolis man gražiai pasakė, kad aš gimiau tam, jog būčiau mirusiųjų išrinktoji, kuri perduotų jų žinią. Sunkiausia tai, kad aš matau blogus dalykus: mirtis, nelaimingus atsitikimus. Kartais mane apima jausmas, kad esu kūne, bet nesu žmogus. Man kūnas yra tarsi drabužis, kurį panorėjusi galiu pasikeisti. Svarbiausia, kad mano siela tampa drąsesnė“, - džiaugiasi moteris.

Gražina Asipauskaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Savo kūnu gali sugadinti elektros prietaisus

Nuo vaikystės Gražina pajuto, kad jos mintys ir kūnas neįprastai reaguoja su elektros prietaisas. Iš pradžių ji to nesureikšmino, tačiau nelaimingų atsitikimų buvo per daug, kad juos būtų galima ignoruoti, sako ji.

„Bijojau tai pripažinti, bet antgamtiškų atvejų, sukeltų mano jėgomis, buvo daug. Pavyzdžiui, kai tėvai nusipirko muzikinį centrą, pamaniau prikišiu nagus ir jis neveiks. Taip ir nutiko. Paliečiu televizorių – įvyksta tas pats. Tėvai jau sakydavo, kad esu vaikščiojanti nelaimė, nes ką paliečiu – viskas sugenda, perdega, sutrūksta. Iš pradžių maniau, kad tai tiesiog atsitiktinumas, kaip ir bet koks kitas žmogus. Ignoravau tai“, - pripažįsta Gražina.

Tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį moteris suprato, kad labai supykus, ji savo neigiamas emocijas išlieja savaip. Keistų nuotykių su elektra Gražinai nutinka ir dabar.

„Kai nenusisekdavo meilėje, būdavo, kad mano mylimojo automobilis neužsivesdavo, išsikraudavo akumuliatorius. Dar bijau liftų. Beveik visada, su savo baime įlipusi į liftą, aš jį sustabdau. Vienas kitas atvejis būna, kad pasiekiu tikslą. Niekada viena į liftą nelipu, nes turi būti žmonių, kurie padės iš tos visos situacijos išsikapstyti. Kai skrendu lėktuvais, šalia mano vietos dažnai mirguliuoja lemputės. Būtent prieš mane. Stiuardesės žiūri ir mąsto, kodėl virš mano galvos vyksta tokie dalykai. Gydymo įstaigoje labai keistai aparatai dirba, tyrimų rezultatai būna neįprasti, sako kaip ne pas žmogų, labai greitai gyja žaizdos. Bet daktarai jau yra įpratę, žino kas esu, todėl nebereaguoja“, - šypsosi pašnekovė.

Tiesa, kokiu tikslu ir kaip elektros energija sąveikauja su jos kūnu, Gražina nežino ir sako, kad kiekvieną kartą savyje ji atranda kažką naujo.

Pilnaties paveikta transo būsena nuteikia kūrybai

Be visų savo neįprastų gebėjimų mediumė išskiria paveikslų tapymą ir knygų rašymą. Tiesa, šie kūrybiniai procesai vyksta tik transo būsenoje, kuri ją ištinka per pilnatį.

„Per pilnatį tampu tarsi vilkė, kuri staugia. Dievinu ją. Tuo metu suintensyvėja visi mano gebėjimai, matymai, dažnai apima transo būsena, kurios metu tapau. Aš tikrai nesu baigusi dailės mokyklos ir kitaip šio meno neteko pažinti, tačiau paveikslai, kuriuos nutapau, gimsta nepaaiškinamos hipnozės metu. Aš juos pamatau tik atsikėlusi ryte. Ir pačiai gražu pasižiūrėti į tai, ką per naktį aš nuveikiau. Žmonės prašo, kad atkartočiau vieną ar kitą piešinį, tačiau tai yra neįmanoma. Tai darau būdama ne savo kailyje“, - sako ji.

Gražina Asipauskaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Paklausta, ar transo būseną jai pavyksta sukelti savo noru, Gražina tikina, kad visi jos paslaptingi gebėjimai įvyksta natūraliai.

„Aš tiesiog pasineriu į tą transo būseną, specialiai jos nesukeliu. Nesu ta, kuri gilintųsi į ezoteriką, magiją – man viskas išeina savaime. Apmiršta visas kūnas, tu jauti, ką darai, bet pačios rankos viso to imasi, aš jų nejudinu. Tas pats ir su knygų kūryba. Atrodo, nieko negalėčiau sukurti, bet nutinka kažkas nepaaiškinamo. Pati ranka rašo ir tik iš ryto galiu perskaityti ką“, - teigia pašnekovė.

Gražina yra parašiusi meilės romaną apie savo išskirtinį gyvenimą, tačiau knygos autorė pripažįsta, kad buvo ne kartą nuleidusi rankas – manė, jog niekas neskaitys.

„Romanas yra apie mano gyvenimą, apie tą išjuoktą mergaitę, kuri yra nuo visų atsiskyrusi. Norėjau visa tai įamžinti. Tai buvo pirmas spyris sau, kad galiu kažką nuveikti. O savąją mistinę pusę nutariau atskleisti antroje knygoje. Be jokių pagražinimų, su visomis šiurpiomis baimėmis, ką esu patyrusi, kaip vaiduokliai yra išgąsdinę. Mano gyvenimas su šmėklomis tapo labai įdomus. Įėjau, matyt, į tą jų draugijos ratą, nes dabar galiu bet kada juos pasišaukti“, - tikina ji.

Antrąją knygą rašiusi moteris susidūrė su rimtais sunkumais, dėl kurių kūrinys iki šiol nėra baigtas.

Gražina Asipauskaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Vengiau tos kūrybos, nes kai rašiau antrąją knygą namuose dingdavo elektra, mane supykindavo ar net nualpdavau. Buvo labai bloga rašant, todėl jį nutraukiau. Tikiu, kad ateis tas momentas, kai baigsiu šį darbą, tačiau man reikia laiko“, - pripažįsta Gražina.

Plastinės operacijos padėjo išsivaduoti iš trūkumų

Mediumės klientų sąraše – ne tik mistinio pasaulio fanatikai, bet ir žinomi pramogų verslo atstovai, politikai. Nors Gražina dažnai savo talentą dalija nemokamai, mainais ji gauna nuolat didėjantį pažinčių ratą. Tiesa, dėka jo moteris jaučia poreikį atrodyti tobulai, todėl dažnai varsto grožio specialistų duris.

„Esu moteris, kuri nepriima žmonių primestų taisyklių, standartų, nes mėgstu su savo kūnu daryti tai, ką noriu. Plastinė chirurgija – ne išimtis. Neturiu tam baimės, man neskauda“, - sako ji.

Man kūnas yra tarsi drabužis, kurį panorėjusi galiu pasikeisti. Svarbiausia, kad mano siela tampa drąsesnė.
Gražina Asipauskaitė

Pirmosioms plastinėms operacijoms Gražinai padėjo susitaupyti buvęs mylimasis. Moteris pasirinko neišlaidauti drabužių ar kosmetikos parduotuvėse, o investuoti į savo radikalius išvaizdos pokyčius.

„Savo vizijose turiu idealą, kaip turiu atrodyti, ir jau artėju link jo. Turėjau daug trūkumų, kurių labai nemėgau: nedaili stora nosis, iš kurios šaipydavosi, sakydavo, kad esu „ragana“ ir lygi krūtinė. Aš labai norėjau didelės, bet daktaras neleido, sakė jam nekyla ranka, todėl pradžioje įdėjo vidutinio dydžio implantus. Tuomet buvau jauna, jis nuogąstavo, kad dėl biusto galiu nerasti darbo. Jis mane įkalbėjo, tačiau rezultatu patenkinta nebuvau. Pasakiau sau, kad susitaupysiu ir ją pasididinsiu dar kartą“, - prisimena pašnekovė.

Neilgai trukus, po gimdymo, Gražina ir vėl nebuvo patenkinta savo išvaizda, todėl keisti ji užsimojo ne tik krūtinę.

„Kuomet aš priaugau daug svorio, ta maža krūtinė man nukaro, o implantai pasisuko į šonus. Atrodė baisiai, todėl nusprendžiau įsidėti didesnius. Tuo pačiu pasidariau ir pilvo operaciją, kurios metu pasišalinau odos perteklių. Netrukus po to pasidariau akių vokų operaciją, nes jie buvo užkritę, trukdė regėjimui. Kadangi apie tai kalbu garsiai žmonės sako, kad esu nesveika, neturiu, kur dėti pinigų, tačiau tai yra paprasčiausias trūkumų šalinimas“, - sako ji.

Gražina Asipauskaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Vieniša mama ir ypatingų galių turintis sūnus

Paklausta, ar šiuo metu ji yra vieniša mama, moteris šiek tiek sutrinka, mat kol kas jos santykiai su dabartiniu draugu iš Londono – migloti. Naujas mylimasis, supažindinęs ją su pasaulinio lygio žvaigždėmis, yra daug dirbantis žmogus, todėl Gražina įvykių neskubina ir sako: „Esu vieniša mama tol, kol man neužmaus žiedelio“.

Ketverių metų sūnų auginanti mistinio pasaulio atstovė teigia, kad antgamtiškus gebėjimus perėmė ir jos vaikas, o jo gimimo istorija – taip pat verta romano.

„Aš labai sunkiai dėl jo kovojau. Gydytojai nedavė jokių vilčių, kad jis išgyvens, buvo apsigimimų rizika. Iki šio vaikelio patyriau nemažai persileidimų, todėl net ir laukdamasi jo, sulaukiau medikų pasiūlymų negimdyti. Tuomet nuėjau į kapines, atsisėdau ant pirmo pasitaikiusio nepažįstamo berniuko kapo, uždegiau žvakutę ir paprašiau jo padaryti viską, kad mano vaikas išgyventų. Buvau net susitaikiusi su tuo, kad jis gali visą gyvenimą gulėti lovoje, bet man buvo svarbu, kad jis kvėpuotų ir būtų mano. Tą naktį aš susapnavau mažą berniuką, kuris gyvena mano įsčiose ir prašė jam padėti. Tai priėmiau kaip ženklą ir nuo tada dariau viską, kad turėčiau savo kūdikį. Pamenu, kad medikai pyko ant manęs, nes rizikavau ir savo sveikata. Šį kūdikį laikau stebuklu, kuris galiausiai išsipildė“, - pasakoja mama.

Kartais pajuokauju, kad man reiktų egzorcisto, nes neretai mano elgesys gąsdina ir pačią.
Gražina Asipauskaitė

Gražina prisimena, kad visi devyni nėštumo mėnesiai buvo sunkūs ir kupini streso, dėl kurio moteris priaugo daug svorio.

„Labai daug valgiau. Priaugau iki 100 kilogramų, o įprastai sverdavau apie 55 kilogramus. Visa tai buvo didžiulio nerimo pasekmė. Šventai tikėjau, kad jis bus sveikas. Žinojau, kad pagimdysiu cezario pjūvio pagalba. Taip ir buvo. Gimė berniukas tamsių plaukučių, kokį mačiau vizijoje. Sveikas, gražus, visi pirštukai vietoje ir valdomi. Mano vaikas – taip pat ypatingas. Jis irgi turi tokių galių, nes pastebiu, kad jis taip pat bendrauja kitaip. Dabar aš jam nieko neaiškinu, tačiau kai paaugs, supažindinsiu jį su jo įgimta dovana. Manau, kad jis už mane bus daug stipresnis“, - tiki ji.

Vaiko tėvas netiki Gražinos galiomis

Su vaiko tėčiu Gražina bendrauja iki šiol, tačiau jis sunkiai tiki moters galiomis. Nepaisant to, mediumė jam negaili gražių žodžių.

„Jis labai vertina mane kaip moterį, tačiau jis yra skeptikas. Jis žino, kad yra pomirtinis pasaulis, tačiau nesureikšmina mano vizijų, jis mano, kad tai yra atsitiktinumas. Kai buvome kartu jam tai netrukdė. Mus išskyrė tai, kad nebenorėjau būti namie. Norėjau bendrauti, o jis labai dažnai važinėdavo į komandiruotes. Tiesiog nebegalėjau kęsti jo neištikimybių. Mus išskyrė per didelis atstumas. Tapome kaip brolis ir sesuo, nebetokie artimi. Man reikėjo romantikos, dėmesio, o jam svarbiausia buvo darbas. Dabar puikiai sutariame, jis puikus bičiulis. Šis vyras tapo gyvenimo ramsčiu, padėjo man, užaugino mane ir skatino. Net parašyti knygą buvo jo idėja. Esu dėkinga jam kaip mokytojui“, - pripažįsta ji.

Paklausta ar po šio vyro jos gyvenime buvo kitų rimtų santykių, Gražina į tai numoja ranka, mat dėmesį jai vyrai labiau mėgsta rodyti socialinėje erdvėje, o ne realybėje.

„Visada tų gerbėjų buvo ir yra. Tačiau jie aktyvesni socialinėje erdvėje, realybėje žmonės prie manęs prieiti bijo. Sulaukiu įvairių pasiūlymų, tačiau žinučių net neskaitau, ignoruoju bet kokį vulgarų turinį. Realybėje žmonės prie manęs bijo prieiti, nes yra prisiklausę įvairių istorijų – mano, kad esu mafijozo draugė ar turiu stiprų užnugarį. Tačiau iš tiesų esu vieniša moteris, kuri ieško švelnumo, rimto žmogaus. Virtualioje erdvėje sulaukiu prisipažinimų meilėje ar net prašymo tekėti. O po tokių šou kaip „Yra, kaip yra“ dėmesys tik suintensyvėja. Dabar žinučių net nebeskaitau, tiesiog per didelis jų kiekis. Tiesa, sulaukiau ir žmonių, kurie turi paranormalių galių, dėmesio. Jie dalijosi patirtimi, prašė patarimo. Pasirodo, Lietuvoje yra labai daug tokių, tik ne visi yra linkę apie tai kalbėti garsiai“, - DELFI pasakojo G. Asipauskaitė.