„Visada nuo vaikystės norėjau būti ypatinga, ypač kai gimė mano sesuo. Šeimoje jaunesnis vaikas gavo daug dėmesio, o aš jo gavau mažiau. Pradėjau tėvų spintoje ieškoti įvaikinimo dokumentų, norėjau sužinoti, ar esu tikras jų vaikas. Dokumentų neradau, bet nenusiraminau. Visaip bandžiau surasti būdą, kaip būti ypatingai. Vieną kartą paėmiau duonos kepalą ir įkišau į jį adatą. Tą kepalą pralaužiau ir nunešiau parodyti mamai. Pamenu tuomet tėtis su mama visą savaitę draugams pasakojo, kaip Ineta duonoje rado adatą“, - prisiminimais dalijosi aktorė.
Netrukus savo viešą kalbą I. Stasiulytė nukreipė į paauglystės akimirkas ir pirmąjį savo bučinį.
„Paauglystėje visada galvojau, kad mano pirmasis bučinys bus pats ypatingiausias. Labai jo laukiau, visa tirtėjau ir jaudinausi. Mane bičas lydėjo namo ir būtų viskas buvę super, jei ne du dalykai, kurių nenumaniau. Pirma, kai jis pradėjo tai daryti, aš nebuvau pasiruošusi, kad jis bučiuosis su liežuviu. Antras dalykas, kurio nesitikėjau tai, kad mūsų bučinį pro langą stebės mano tėvas. Ir vėl nepavyko būti ypatingai“, - atsiduso pranešėja.
Atėjus laikui pasirinkti profesiją, Ineta ieškojo veiklos, kuri jai ir vėl leistų virsti ypatinga asmenybe – taip į jos gyvenimą atėjo aktorystė.
„Pagalvojau, kad stosiu į aktorinį, nes ten vis tiek – ypatingi žmonės. Galvojau, kad ten galėjo įstoti tik jautrus žmogus, taigi pradėjau treniruotis. Pagalvojau, ką darysiu, jeigu per stojamuosius man lieps apsiverkti. Pradėjau mąstyti apie skaudžiausius prisiminimus, kurie galėtų sukelti ašaras. Vienas iš tokių akimirkų man tapo istorija, kuomet draugavau su vaikinu, o jis su manimi ne. Mes šventėme Naujuosius metus, jis miegojo kitame kambaryje su kita. Taip ir treniravau tą jautrumą. Maniau, kad tai suteiks man ypatingumo. Norėjau būti dramatiška aktorė“, - pripažino ji.
Net ir šiandien įkūnydama skirtingas roles, ji niekaip negali suprasti, kodėl žiūrovams ji visada kelia juoką.
„Susidūriau su tokia situacija, kad viską, ką bedaryčiau scenoje iš manęs juokiamasi. Mano dukra po kiekvienos premjeros sako, ar galiu suvaidinti ką nors normalaus“, - kalbėjo aktorė ir apsipylė teatrališkomis ašaromis.
Netrukus pranešėja kreipėsi į jaunimą, siūlydama gyvenime būti nektarą renkančiomis bitėmis, o ne po šiukšles besirausiančiomis musėmis. Šiuo savo vaizdžiu palyginimu aktorė norėjo įrodyti, kad viskas gyvenime priklauso nuo požiūrio.
„Į save žiūrėkite taip, kaip jūs norėtumėte, kad kiti į jus žiūrėtų. O vėliau į kitą žvelgti taip, kaip norėtumėte, kad jis žvelgtų į jus. Tai yra viso to ypatingumo paslaptis. Patikėkit, tuomet pasaulis tampa daug fainesnis. Pasaulis bus geras tiek, kiek jam geri busite jūs“, - savo motyvacinę kalbą užbaigė I. Stasiulytė.
DELFI primena, kad pozityvios energijos festivalis „Vibelift“ siekia suteikti teigiamų pokyčių švietimo sistemoje ir jaunų žmonių ugdyme. Iniciatyvą kuria visuomeninis judėjimas „Kūrėjų karta“.
Konferencijos akimirkos:
