- Kokie tau buvo 2017-ieji? Šįkart galbūt ramesni ar atvirkščiai – kasmet gyveni vis intensyviau?
- Visokie. Vasarą turėjau koncertų maratoną, po to sekė šiek tiek ramesnis etapas, dabar ir vėl dirbu kaip jautis. Tačiau jau išmokau pasiruošti tokiems etapams, nes jei to nepadaryčiau, nepasirengčiau stresui, turbūt ligoninėje atsidurčiau.
Nusiteikiu psichologiškai, o žinodama, kad ateina darbingas laikotarpis, nebenaktinėju, nesilinksminu.
Vakarėlius sau leisti galiu tik tada, kai esu visiškai laisva. Laikausi gana griežtos disciplinos, kuri reikalinga dar ir auginant sūnų.
Metai bėga, bet ramiau gyventi nepradėjau (šypteli). Šie metai apskritai buvo labai darbingi, ir dar šįryt dažydamasi pagalvojau, kaip gerai, kad mano gyvenime nėra jokių trukdžių. Džiaugiuosi, kad pagaliau galiu mėgautis ramybe.
- Jei reikėtų įvardyti spalvą, su kuria pirmiausia tau asocijuotų šie metai?
- Tamsiai mėlyna. Man ji asocijuojasi su svajonėmis, bet – ne rožinėmis, o gana žemiškomis. Manau, mėlyna tinka ir kūrybingiems žmonėms, ir tvirtai stovintiems ant žemės.
- Gyvenant nuolatiniame bėgime nekyla noras stabtelėti, galbūt net dingti iš viešumos?
- Ne taip seniai prie manęs priėjusi moteris paklausė: „Natalija, kur jūs dingote?“ Išties šiuo metu esu dingusi, manęs tikrai viešumoje yra kur kas mažiau: vedu televizijos laidą, bet ji nėra tokia ryški, manęs nėra žurnalų viršeliuose, televizijos projektuose, mano grupės „YVA“ ir „Pop Ladies“ taip pat mažiau šmėžuoja. Darome tai sąmoningai, nes kai kam ruošiamės. Karjeroje turi būti ramybės etapai, nes ir žmonės nuo tavęs pavargsta, o ir pačiai verta pailsėti.
Dabar nemažai laiko skiriu sau, nors anksčiau retai kada sau tai leisdavau. Atmetu antraeilius reikalus ir ilsiuosi. Turiu daug darbų, tačiau kiekvieną laisvą akimirką dabar išnaudoju sau, artimiesiems, poilsiui, o ne dar vienam reikalui sutvarkyti. Moterys turi sau leisti pailsėti, ypač – po trisdešimties, nes gyvenimas nėra skirtas vien tam, kad bėgtume.
- Ką naujo tau atnešė šie metai?
- Būtent supratimą apie poilsį, kurio linkėčiau visoms. Dabar sau leidžiu labai daug, netgi kalbant apie finansus. Daug dirbu, uždirbu, tad kodėl negaliu sau leisti nusipirkti kailinių, kurių noriu, ar automobilio, kuris patinka?
Mano sūnus taip pat turi viską, kas geriausia. Ir ne todėl, kad bandau kažką kompensuoti – mes išties daug laiko praleidžiame kartu, kad man nereikėtų dėl jo dėmesio kovoti brangiomis dovanomis. Tiesiog nusprendžiau: dirbame tam, kad turėtume ir leistume (juokiasi).
Visą interviu su Natalija skaitykite IKONA.TV portale ČIA.
