Motinystė padėjo geriau pažinti save
Kaip rašoma pranešime spaudai, K. Zvonkuvienė neslepia – ji yra viena iš moterų, kurios negali riboti keturios sienos. Atlikėja neatsisako iki šiol pamėgtų veiklų ir stengiasi jas derinti su vaikų auginimu.
„Atsiradus mažyliams, žinoma, jauti be galo didelę atsakomybę už savo šeimą ir atžalas. Norom nenorom supranti, kad ir asmeninis laisvalaikis, pomėgiai ir savęs puoselėjimas tampa šiokia tokia būtinybe – turi būti sveika, geros nuotaikos, mesti šalin irzlumą ir ieškoti naujų atradimų, padedančių atrasti vidinę harmoniją. Tada šį pozityvą jaučia ir kiti šeimos nariai.“
Pašnekovė atskleidė, jog po gimdymo laisvalaikis kiek pakito – energijos ir jėgų įkvepia aktyvus laisvalaikis, meditacija. Anot pašnekovės, ji kur kas dažniau renkasi atsiriboti nuo ryšio priemonių ir skirti laiko sau gurkšnojant kavą ar arbatą, sūpuojant vaikus ir stebint pro langą atsiveriantį peizažą.
Karjera versus vaikai – balansą išlaikyti padeda įsiklausymas į savo norus ir vertybes
Atlikėja pasidalino, jog pirmaisiais mėnesiais po gimdymo ji turėjo itin daug laisvo laiko, kurį teko praleisti namuose ar greta jų. K. Zvonkuvienė dar kartą įsitikino, jog negali atsiriboti nuo mėgstamos veiklos ir žmonių – būtent jie padeda jausti pilnatvę ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
„Manau, jog svarbus kokybiškas laikas su vaikais, kai esi laiminga, rami dėl atliktų darbų ir kartu besidžiaugianti asmenine laisve ir mėgstamiausiomis veiklomis“, – dalinosi Katažina.
K.Zvonkuvienė prisipažino dar besimokanti derinti profesinę ir šeimyninę veiklas, tačiau teigė neabejojanti, kad moterims, kurios dvejoja dėl prioritetų, stengiantis sudėlioti savo gyvenimą į vietas, privalu įsiklausyti į save.
„Aplinkiniai gali nuolat priekaištauti, jog skiriate pernelyg mažai laiko sau ir per daug rūpinatės kitais, tačiau savo gyvenimo ritmą diktuojate jūs. Tikiu, kad didelė dalis moterų jaučiasi kitaip – tenka du ar tris metus visiškai atsiduoti motinystei, kita dalis be išorinių veiklų gyventi negali.“
Pati atlikėja atsipalaiduoti gali tik jausdamasi, jog juda tokiu pačiu tempu kaip ir likęs pasaulis. „Tikrai leidžiu likti pati viena su savo mintimis, vaikais, savo mažu pasauliu – tai yra tas mano laikas sau, kai niekur neskubu, nieko neplanuoju, „išvalau“ galvą nuo visų nereikalingų minčių, džiaugiuosi būdama čia ir dabar. Tačiau, esu įsitikinusi, jog vienaip ar kitaip visa tai turi gautis natūraliai.“
Įveikti kasdienius iššūkius padeda šeima ir artimieji
Atlikėja neslepia, kad dažnai tenka ištrūkti, kad galėtum tinkamai savimi pasirūpinti. „Suprantu, kad man reikia tos geros fizinės būklės, kad galėčiau žengti į sceną bei kad jausčiausi visapusiškai gerai“, –sakė K. Zvonkuvienė. Dainininkės kasdienybė nepasižymi pastovia rutina – čia jai gelbsti artimieji.
„Privalai klausyti savęs, negali visa galva pasinerti į buitį, jeigu tik to nenori, svarbu jaustis laiminga, o kiekvienas tą laimę interpretuoja savaip“, – sakė Katažina. „Nelaikau savęs supermamyte, perdėtai nesijaudinu dėl to, kas blogo gali nutikti, jei paliksiu vaikus kitų priežiūrai, ir esu linkusi pasikliauti man artimais žmonėmis – labai džiaugiuosi, kad mane supa tokie žmonės ir nuolatos mums padeda“.
„Aš labai norėjau ištrūkti iš namų, tą padiktavo mano būsena, mano vidinis balsas, kad aš negaliu būti ta mama, kuri tik prižiūri vaikus, gamina, skalbia ir tvarko namus. Man reikėjo daugiau kontakto su išore. Tokiu atveju, paskambini mamai, sesei, krikšto tėvams, draugėms ir galų gale atrandi, kas gali pagelbėti. Tačiau to neplanuoju, viskas dėliojasi savaime – galbūt nebūtų tų žmonių, tai aš ir nekoncertuočiau“.
Atlikėja tiki, kad laikas praleistas su mažyliais turi būti kokybiškas, vaikus turi supti rūpestingi ir laimingi žmonės, todėl itin svarbu leisti sau atsipalaiduoti, neapriboti savęs griežtomis taisyklėmis bei pasikliauti artimųjų rūpesčiu ir pagalba.
„Žinoma, savo pavyzdžio netaikau visiems. Pavyzdžiui, žmonėms, dirbantiems ofisinį darbą, galimybės kiek kitokios, skiriasi ir iššūkiai. Svarbu atrasti savitą būdą būti laimingai“, – pridūrė K. Zvonkuvienė.
Įkvėpimo atsipalaiduoti semiasi iš artimųjų
„Anksčiau tekdavo save smerkti dėl to, kad galbūt esu bloga mama, palieku mažus vaikus namuose ir išvažiuoju koncertuoti. Tačiau artimieji nuolatos primindavo, kad laimingesnė mama ta, kuri grįžta laiminga pas vaikus, nesvarbu, padarius šimtą darbų, vieną ar nei vieno.“
Pašnekovė teigė nesilaikanti konkrečių taisyklių ir yra linkusi gyventi organiškai. Pasitaikius blogiems nutikimams, įkvėpimo semiasi iš vyro. „Šiaip esu, buvau ir turbūt būsiu pakankamai nervinga. Tačiau mane labai įkvepia ramus mano vyro būdas. Jeigu aš kelias dienas aikčioju ir dejuoju dėl nenusisekusio menkniekio, jis primena, kad reikia sustoti, visa tai atleisti ir tiesiog galvoti, ką veiksi rytoj ar po pusvalandžio.“
Šiuo principu K. Zvonkuvienė, anot jos pačios, vadovaujasi kasdien – trumpam sustoti, įkvėpti, tarti sau stebuklingą mantrą „viskas bus gerai“ ir šią vidinę harmoniją skleisti kitiems.
