2008-ųjų kovo 15-osios naktį V. Kernagis išėjo palikdamas didžiulę tuštumą ne tik artimųjų, bet ir visos Lietuvos žmonių širdyse. Charizmatiškas televizijos laidų ir renginių vedėjas, režisierius, aktorius ir muzikantas. Vienas populiariausių dainuojamosios poezijos pradininkų, tautos mylimas žmogus orkestras, Anapilin iškeliavo gerokai per anksti. Vytautui tebuvo 57-eri. Tautos dainius pralaimėjo vos metus trukusią kovą su skrandžio vėžiu. Nors grumtis su klastinga onkologine liga buvo sudėtinga, Kernagis iki paskutinės minutės išliko optimistas ir jį užklupusiose negandose sugebėjo įžvelgti net teigiamų dalykų. Lietuvos televizijos archyve saugomame įraše – vienas paskutiniųjų maestro interviu, jau sergant vėžiu, bet dar neprarandant vilties jį nugalėti.
„Tu negali visą laiką galvoti, kad tave kažkas ėda. Tu nežinai, kas. Tu jo nematai. Bet jis kiaulė, ir tokių kiaulių daug yra. Ir tas kiaules reikia naikinti. Aš tas kiaules piranijomis vadinu. Tas piranijas reikia naikint naikint naikint“, - interviu Lietuvos televizijai dar 2007-aisiais yra kalbėjęs maestro.
„Jis niekada nesakydavo, kad skauda, kad žvėriškai skauda, ar kad kažkas blogai. Kartais tik, gal kad pykina. Jis nesiskųsdavo. Šaunus jis buvo. Bet aš matydavau... Praktiškai kiekvieną dieną su juo buvau. Nuo ryto iki vėlumos, kada jis jau eidavo miegoti. Matydavau iš akių, kaip jis elgiasi, ko jam reikia, ar kažką paduoti. Apie kažką kalbėdavom. Niekas juk negalvoja, kad išeis. Bet jis vis tiek galvojo. Mes juk irgi galvojame apie tai“, - LRT televizijos gyvenimo būdo laidai „Gyvenimas“ pasakojo Dalia Kernagienė.
