Operos solistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Virgilijus Noreika mirė šeštadienį, sulaukęs 82-ejų.
Pirmadienio rytą į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrą atsisveikinti su operos grandu buvo atvykusi ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į sceną V. Noreikai paskutinįjį kartą nuo pirmadienio ryto gėles nešė ir gerbėjai.
Antradienio popietę iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro išlydėtas V. Noreika palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Pagerbti velionį prieš pat išlydėjimą atvyko daugybė žmonių – teatro salė buvo pilnutėlė. Tarp susirinkusiųjų – artimieji, jo talento gerbėjai bei kolegos. Atsisveikinti atvyko Liana Ruokytė-Jonsson, Edmundas Seilius, Edita Mildažytė, Rafailas Karpis ir daugelis kitų.
Susirinkusieji dar kartą Virgilijų Noreiką pagerbė aplodismentais. Žmonių minia, išėjusi iš salės, nusidriekė eilėmis iki pat gatvės.
V. Noreiką ypatingai pagerbė ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Automobiliui su V. Noreikos palaikais judant link Antakalnio kapinių, šimtai mokinių išėjo į lauką ir tyliai stovėjo išlydėdami maestro.
„Virgilijus Noreika tai ištisa Lietuvos operos epocha, – atsisveikindama su maestro Antakalnio kapinėse tarė LR Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Maestro išleido į karjerą ne vieną operos solistą. Buvo nuostabus, išmintingas ir puikus Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas. Galima sakyti, buvo tikrasis teatro veidas. Orus, pagarbus, išmintingas, nuolat šmaikštaujantis ir tuo pačiu aristokratiškai didingas.
Sako, kai išeina žmogus, jis po savęs palieka tuštumą. Be abejonės, mums, jo šeimai, artimiesiems, bičiuliams, mokiniams jo labai trūks. Bet šis žmogus išeidamas po savęs palieka ne didžiulę tuštumą, o plačią erdvę, kurią jis atvėrė Lietuvos operai. Tai erdvė, kuri tęs jo pradėtus prasmingus darbus. Tai ta erdvė, kuri puoselės dar ne vieną kartą ir mokys kitus tos šviesos, kurią šis žmogus atsinešė į pasaulį ir taip dosniai dalino.“
Atsisveikinant su maestro kalbėjo ir Seimo narys, operos solistas Vytautas Juozapatis. „Niekada negalvojau, kad kada nors teks stovėti šalia šio didžio žmogaus kapo ir atlikti tokią garbę – tarti atsisveikinimo žodį, – tarė V. Juozapaitis. – Nebuvau tiesioginiu jo mokiniu, bet daug mokiausi ir išmokau iš šio unikalaus žmogaus, unikalios asmenybės.“
V. Juozapaitis teigė, kad V. Noreika buvo kur kas daugiau nei tik operos solistas. „Visų pirma, tai buvo autoritetas, aukštosios kultūros ir meno autoritetas, kurio žodis buvo paskutinis ir neginčijamas. Ir ne dėl to, kad jis tą bandytų kažkaip įteigti, tiesiog klausydamas to žmogaus suprasdavai, kad jis yra teisus.“
Baigdamas kalbėti V. Juozapaitis padėkojo: „Ačiū Jums už Jūsų gyvenimą, ačiū kad buvote, esate ir būsite visada“.
„Mokytojau, ar Jūs matote, kiek susirinko Jūsų mokinių šiandieną? – kalbą pradėjo operos solistas, V. Noreikos mokinys Edgaras Montvidas. – Kai svečiavausi pas Jus prieš savaitę, Jūs kaip visuomet buvote šviesus, netrūko humoro, net anekdotą papasakojote. O atsisveikinant prisėdote ant kėdutės ir tarėte: „Aš tikiuosi, kažko jus išmokiau“. Tačiau Jūs mums davėte kur kas daugiau, Jūsų dėka turime tvirčiausius pagrindus, ant kurių statome savo vokalinius namus. Jūs parodėte, ką reiškia būti aristokratu scenoje. Tokio antro Lietuvoje jau nebebus.“
Paskutinius žodžius V. Noreikai, prisimindamas vaikystę ir jaunystę, tarė ir aštuoneriais metais už Virgilijų vyresnis jo brolis, garsus smuikininkas Eugenijus Paulauskas. „Apie jį kalbėti reikia mėnesiais, nesustojant. Nuostabus dainininkas, - tarė E. Paulauskas. - Jis - šimtmečio legenda.“
„Mirties valanda yra kaip skambutis per egzaminą, kai dėstytojas sako, kad daugiau rašyti nebegalima, – tarė V. Noreikos mokinys, operos solistas Vaidas Vyšniauskas. – Maestro ne žodžiais, o darbais parodė, kaip myli savo tėvynę, žmones ir Dievą. O dabar, lipdamas čia į kalną, supratau, kad ir aš esu jo darbas. Vienas iš darbų.“
Kalbėdamas apie mokytoją V. Vyšniauskas sunkiai tramdė ašaras.
Atsisveikinus su V. Noreika nuskambėjo Lietuvos himnas.
DELFI primena, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija V. Noreikai buvo suteikta už „aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą". V. Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera", Buenos Airių „Teatro Colon", Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.
Virgilijus Noreika išlydimas į paskutinę kelionę:
Atsisveikinimas su Virgilijumi Noreika:
