DELFI pašnekovas pasakojo, jog dabar daugiausiai laiko praleidžia kartu su savo grupės draugais važinėdamas po Lietuvos provincijas. „Beveik visą Lietuvą aplankome. Žinoma, žmonių sumažėję, ir į koncertus nesusirenka tiek, kiek pavasarinio žydėjimo metais, prieš gerus 15-20 metų“, – paaiškina jis.
Jau beveik tris dešimtmečius koncertuojantis vyras sako, kad pradėjo savo karjerą dar sovietmečiu, o tuomet į jų koncertus susirinkdavo pilnos salės gerbėjų. Tačiau šiandien, anot jo, publika tapo tingi, nes visus pasirodymus ir dainas galima rasti internete, todėl nebereikia pikti bilietų ir laukti eilėje, kol pavyks išvysti mėgstamus muzikantus.
Kita vertus, į emigraciją išvykę tėvynainiai atlikėjų visada laukia išskėstomis rankomis. Į koncertus Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje grupė „Balius“ vyksta, kaip patys juokauja, reguliariai. Tačiau naujųjų technologijų save reklamuodama grupė nenaudoja, todėl prieš jų koncertus kultūros namuose galima pamatyti tik popierinį jų plakatą.
„Mes ir gyvename iš muzikos. Kodėl žmonės skundžiasi, kad neįmanoma iš jos pragyventi? O jūs ar girdėjote lietuvį, kuris sakytų, kad jam gera gyventi? Kiek matau, visi tik ir skundžiasi. Manau, kad tai tiesiog toks bruožas, nes vien pažvelgus pro langą – automobilių tiek, kad nėra kur savojo pastatyti“, – pasakojo jis.
Savo koncertuose įvairaus amžiaus klausytojų sulaukiantis G. Kirkila įsitikinęs, jog daugelis jų užaugo su jų dainomis, todėl ir iš smalsumo užsuka pažiūrėti, kaip mylimi muzikantai atrodo šiandien.
„Žinoma, salių niekas nebelaužo kaip anksčiau, bet suprantame, kad tie laikai praėjo. Nėra ko ir gailėti. Nebūsi amžinai ant bangos. Vieną dieną tu viršūnėje, o kitą – apačioje. Nežinau tokių, kurie visą gyvenimą viršūnėje išsilaikytų. Pasitaiko ir minčių viską mesti, bet tos mintys spontaniškos ir greitai dingsta.
Puikiai suprantu, kad dabartinė muzikinė veikla yra laikina ir reikia jau galvoti apie ateitį. Juk visada ant scenos nešoksiu. Tad mokausi programuoti. Tai yra įdomus ir panašus į muzikanto darbas. Ir ten, ir čia reikia klavišus paspaudyti. Tik klavišai kitokie (juokiasi)“.
Klarko pseudonimu puikiai visiems žinomas atlikėjas sako, kad jį labiausiai nustebino, jog yra net 12 kompiuterinių programų. „Kas sakė, kad programuotojai nekūrybingi? Lankydamas programavimo kursus daug sužinojau apie juos ir patį darbą“, – sakė jis.
Atradusį naują pomėgį muzikantą giria ir medikė žmona Vita, kuri vis juokaudama paklausia, ar šis jau paruošė savo namų darbus. Ji palaiko ir vyro norą palikus muziką atsidėti programavimui ir kurti nebe dainas, o kompiuterines programas.
„Mano žmona yra labai protinga ir graži. Ji tikrai labai supratinga ir išmintinga moteris, todėl net ir meilės laiškus, kuriuos man rašydavo gerbėjos, skaitydavome dviese ir aš vis juokais sakydavau, kad štai kaip reikia mane mylėti (juokiasi).
Tiesa ta, kad žmonėms vis atrodo, jog muzikantų gyvenimas yra tik tie koncertai ir dėmesys, bet ir dabar viršūnėse esantys šoumenai yra labai kompleksuoti ir jautrūs žmonės. Tik klausytojams jie to neparodys“, – pokalbį tęsė scenos atstovas.
Ir nors muzika leidžia jam puikiai gyventi, paklaustas, ar nejaučia nuoskaudos, jog vaikai pasuko ne jo kelio, pašnekovas tik nusišypso: „Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, jog niekada nenorėjau, kad mano vaikai suktų į sceną. Tai yra velniškai sunku ir jie neturėjo to talento.
Manau, kad ir sėkmė neegzistuoja. Svarbiausia atsirasti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei būti pastebėtu. Tačiau mūsų scenoje netrūksta vidutinybių. Man šiandienis šou pasaulis atrodo labai neįdomus ir vienodas. Man neįdomu stebėti septynioliktą Timberlake'ą ar į dar vieną Adele. Įdomių asmenybių aš nematau“, – kritikos jauniems atlikėjams negailėjo jis.
Gintautas mano, kad jauniems atlikėjams nepavyksta išgyventi iš kūrybos, nes jie tiesiog pamiršta, kad dainuoja Lietuvos auditorijai ir kuria tik anglų kalba. „Tik Vilniuje gali dainuoti angliškai. Jei nori būti atlikėju, turi važiuoti ten, kur yra žmonių. Ne tik Vilniuje.
Ne veltui yra sakoma, kad egzistuoja dvi Lietuvos. Į kaimus niekas nevažiuoja ir kokia gi nauda iš tos anglų kalbos. Pavyzdžiui, didžiausios Prancūzijos žvaigždės dainuoja tik prancūziškai. Ir tai yra rodiklis. Mūsiškiai į Ameriką taip pat neišvažiuos. Amerikoje šou pasauliai pernelyg saugo savo rinką, kad įsileistų pašalinius žmones“
G. Kirkilo patirtis rodo, kad jei tik klausytojui patinka atlikėjas, jis ne tik taupys norėdamas aplankyti jo koncertą, bet ir nepagailės vieno kito euro.
