Tai – nauja daina „O tu“, ypatingas ir itin originalus jai skirtas vaizdo klipas ir mini albumas (angl. vadinamas EP), kuriuo lyg ir baigiamas vienas Monikos Linkytės muzikinės karjeros etapas ir pradedamas kitas, visiškai naujas.
Tačiau pokalbį DELFI redakcijoje pradėjome ne nuo muzikos, o nuo asmeninio šiuo metu tarp Londono (ten ji studijuoja) ir Vilniaus gyvenančios atlikėjos gyvenimo. Apie jį Monika nėra linkusi kalbėti su tokiu entuziazmu, kaip apie muziką, tačiau konferencijos metu papasakojo ir apie neseniai pasibaigusias mėnesį trukusias atostogas Šri Lankoje, ir apie gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, ir net apie širdies reikalus.
„Esu prisiatostogavusi, pailsėjusi, kas gali būti geriau? Man atrodo užsikrėčiau kelionių virusu, tad dabar jau žvalgausi, kur bus kitas taškas. Nes išvykimas, atitrūkimas nuo buities, nuo įprasto vaizdo už lango ir žmonių, pažintis su kitomis kultūromis labai užkabina. Dabar žvalgausi į Indoneziją, Aziją, norėčiau į Balį. Kol kas sunku planuoti kitas atostogas, nes vyksta intensyvūs darbai“, – sako M. Linkytė.
Nors daugeliui įprasta keliauti su antrąja puse, Monika į kelionę leidosi su draugėmis ir nepasigailėjo. Dažnai kelionėse būtent ir išbandomi draugai, tačiau dainininkė sakė, kad atostogos jų santykius tik sustiprino.
„Mums visai gerai sekėsi kartu, kompanija buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Su jomis man gera, mūsų požiūriai sutampa, tačiau norėčiau kelionės ir su antrąja puse, žinoma“, – šypsosi atlikėja.
Dabar, kaip ji pati juokauja, didžiąją dalį laiko Monika praleidžia oro uostose bei lėktuvuose, nes gyvena tarp Londono ir Vilniaus.
„Tikriausiai apie 60 proc. laiko dabar būnu Londone, 40 – Vilniuje. Kartais po lygiai. Ten stengiuosi pasisemti kuo daugiau, bendrauju su dėstytojais ir kolegomis, lankausi koncertuose. Tačiau labai myliu Lietuvą, norėčiau čia gyventi, tik tikrai neatmetu galimybės, kad dar pasibastysiu po pasaulį, po studijų užsibūsiu ir Londone. Man labai patinka tas miestas, tas judesys, atviri žmonės, neperšantys nuomonės. Jie labai šilti, labai palaikantys“, – pasakoja Lietuvos scenos žvaigždė.
Tačiau neslepia, kad gyvenimas milijoniniame mieste turi ir minusų. O tai – ne tik dideli atstumai.
„Iš pradžių buvo keistas tas galbūt apsimestinis malonus elgesys, visi tokie geri, palaikantys. Galvodavau, o kur čia šuo pakastas? Gal jie ka-ką nuo manęs slepia? Tačiau ilgainiui supratau, kad jie yra tiesiog pozityvūs, palaikantys ir malonūs žmonės“, – sako Monika.
O kaip „Eurovizija“? Didžiąją „Euroviziją“ iš arti drauge su Vaidu Baumila mačiusi M. Linkytė šiuo metu yra visiškai kitoje barikadų pusėje – neseniai nacionalinėse atrankose ji sėdėjo komisijos narės kėdėje. Ką ji mano apie šių metų pretendentus ir kokių pamokų gavo pati užlipusi į didžiąją šio konkurso sceną?
„Man buvo labai keista sėdėti komisijoje, nes pati ne kartą prieš juos stovėjau scenoje, todėl labai atsakingai žvelgiau į šias pareigas. Man pačiai anuomet buvo labai svarbūs komisijos žodžiai. Tad norisi ne užgauti, bet labiau paskatinti. Man atrodo, kad labai svarbi savybė yra būti nuoširdžiam, bet kurioj srity. Tad būtų nesąmonė ir meškos paslauga pasakyti negalinčiam dainuoti žmogui, kad puiku, jog jis išdrįso užlipti į sceną. Tačiau tai galima pasakyti negrubiai, gražiais žodžiais, kad dar reiktų padirbėti prieš lipant į sceną“, – neabejoja Monika.
Tad kas gi jos favoritas šiais metais?
„Man atrodo, kad „Eurovizija“ yra kaip loterija ir labai sunku būtų nusakyti, ko jai iš tikrųjų reikia. Tai – sėkmės reikalas. Tačiau man labai patinka Ieva Zasimauskaitė, jos nuoširdus pasirodymas. Taip pat – Kotryna Juodzevičiūtė, „The Roop“ ir „Saulės kliošas“. Tai mano asmeniniai favoritai. Tačiau nustebinti gali bet kas. Kartais tą minutę gali nustebinti ir visai ne favoritai. Kai užlipa į sceną ir matai kažkokius fejerverkus, negali nepaimti telefono ir nebalsuoti. Tad lyderiai gali visuomet pasikeisti“, – neabejoja dainininkė.
Monikos receptai ir patarimai šių metų laimėtojui, vyksiančiam į „Euroviziją“ Portugalijoje?
„Aš turiu patarimą ne ką ten būtinai padaryti, bet ko tikrai nedaryti. Prieš pasirodymą, kai lipsite į sceną, negalvokite, ką dabar kalba Užkuraitis. Nes kai jau jus atveda iki scenos, įsijungia kameros, šviesos, aš pradėjau girdėti jį. Kiek metų žiūrėjau „Euroviziją“ ir girdėjau jo balsą ne apie save, o jis dabar jau kalba apie mane. Galvojau, nualpsiu. Tad niekada to nedarykite, negirdėkite savo galvose Užkuraičio“, – juokiasi M. Linkytė, didžiosios „Eurovizijos“ jaudulį pajutusi 2015 metais.
