„Aš gimiau šaltą ir snieguotą penktadienį. Po to sekė dar daug jų, bet lygiai po aštuoniolikos metų, vėl šaltą ir snieguotą penktadienį, aš pirmą kartą pamačiau savo būsimą vyrą. Tik nežinojau dar nei kas jis yra, nei kuo taps. O dar po dešimties metų tas pats vyras, vėlgi šaltą ir snieguotą penktadienį, man pasipiršo. Po ketverių metų, penktadienį, mes susituokėme.
Dar tais pačiais metais, ir vėl penktadienį, mums gimė dukra Mėta. O dar po trejų, vėlų penktadienio vakarą, į pasaulį pradėjo belstis mūsų jaunėlė Elzė. Prabėgus dar keleriems metams, vėl šaltą ir snieguotą penktadienį, aš sukūriau savo tinklaraštį „Penktadienio desertas“. Ir nuo to laiko, mūsų namuose, kiekvienas penktadienis tapo ypatingas. Labai laukiamas ir kas kartą vis kitoks“, – tokius stebuklingus penktadienius vardija Kotryna.
Vieną penktadienį, po lygiai metų pertraukos, jos orkaitėje niekas nekepė, tačiau ji savo tinklaraštyje dalijosi nauju įrašu, kuriame pasakojo apie dienos šviesą išvydusią knygą. Būtent apie ją ji pasikalbėjo ir su DELFI.
– Kotryna, pristatėte desertų knygą, ar ir pati esate smaližė ar tik ta, kuriai patinka gaminti saldumynus?
– Saldumynus gaminti pradėjau tik todėl, kad pati juos beprotiškai mėgstu. Bet… valgau ne bet ką. Jaučiu silpnybę naminiams saldėsiams. Todėl niekuomet neatsisakysiu gabalėlio namuose kepto torto. O ir pati labiausiai mėgstu gaminti pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus.
– Kiek laiko viskas truko nuo idėjos iki knygos paėmimo į rankas?
– Knyga vainikavo mano cukrinį iššukį, kuris truko vienerius metus. Pati idėja ją rašyti kilo taip pat spontaniškai kaip ir mano tinklaraštis „Penktadienio desertai“ ir ją laikiau rankose jau po pusmečio nuo pirminės idėjos.
– Jei reiktų išrinkti vieną geriausią ir skaniausią receptą – kas tai būtų?
– Noras suvalgyti vieną ar kitą desertą yra tiesiogiai susijęs su mano nuotaika. Taip pat ir metų laikais. Pavyzdžiui, šiuo metu mano orkaitėje kepa ananasų pyragas, kurio kvapas jau pasklido po visa gatvę! Net neabejoju, kad šiandienai man tai bus skaniausias desertas iš visų. O rytoj... rytoj bandysiu kažką naujo. Aš nelinkusi apsistoti ties vienu mėgstamiausiu, aš visada išbandau naujus skonius ir receptus. Tad nesumeluosiu sakydama, kad to paties pačiausio dar neatradau.
– Ruošiant tokias knygas, natūralu, reikia nemažai laiko praleisti virtuvėje, nemažai visko pagaminti... Kam atitekdavo visi gaminiai? Kas ragaudavo ir kritikuodavo?
– Gaminimas užėmė daugiausiai laiko ruošiant šią knygą. Desertų pagaminau tiek, kad būtų užtekę nemažo miesto šventei! Bet valgytojų mūsų šeimoje daug. Norinčiųjų paragauti vis naujų desertų buvo tiek, kad kartais jų tiesiog nebeužtekdavo. Draugai, giminės, tėvai, Marčiaus (vyro Martyno Starkaus – DELFI) bendradarbiai ir mūsų kaimynai – visi ragavo ir komentavo.
– Kuris proceso etapas buvo sunkiausias?
– Kaip nufotografuoti desertą, kad nuotrauka perteiktų viską: skonį, kvapą, emociją. Tikriausiai tai ir buvo sunkiausia užduotis mums su knygos fotografe.
– Ar knygoje rasime tik desertų, o gal ir patarimų, kažkokių pasakojimų?
– Knygoje kiekvieną desertą lydi ir istorija. Čia pasakoju apie savo šeimą, draugus, įvairiausius gyvenimo įvykius, kurių vedina ir kepiau visa tai, ką rasite knygoje.
– Pastaruoju metu dažnascukraus, daugelis tampa vegetarais, veganai, žaliavalgiais... Ar ir tokiems žmonėms knygoje galima rasti tinkamų receptų?
– Neslėpsiu, mano knyga tikrai nėra skirta nevartojantiems cukraus ar gliuteno. Bet, čia taip pat galima rasti sveikesnių desertų, Pagaminti Macaroons nereikia kvietinių miltų, tad puikiai tiks nevartojantiems miltų, kaip ir migdolinis ar mandarinų pyragai, bei triufeliai. Savo racione neturintys cukraus čia ras naminių ledų, keptų bananų ar naminės granolos receptus.
– Dažnai receptų knygose aprašomi receptai būna arba labai sudėtingi, arba reikia daugybės produktų, arba atsiranda koks nors vienas ingredientas, kur nei girdėtas, nei aišku, kur jį įsigyti. Ar Jūsų receptai paprastesni? Ar reikia jau būti patyrusia virtuvės fėja, kad būtų galima jų imtis?
– Visus knygoje esančius desertus pagaminau savo namų virtuvėje, tad ir produktus jiems tikrai rasite artimiausiuose prekybos centruose. Čia yra įvairiausių receptų. Yra tokių, kuriems paruošti prireiks kelių parų, kaip tortai ar ledų desertai, yra tokių, kuriems pagaminti prireiks vos pusvalandžio, kaip šokoladinis „braunis“.
Yra sausainių, kuriuos pagamins net vaikai, ar pyragų receptų, kuriems paruošti prireiks dubens, šaukšto ir kelių ingredientų. Bet yra ir ypatingoms progoms skirtų desertų, kuriuos ypač mėgstu pati. Tam reikia ir laiko, ir nusiteikimo, bet koks džiaugsmas, kai išvysti rezultatą!
– Koks įdomiausias ingredientas, panaudotas Jūsų receptuose?
– Moliūgas. Bet tik todėl, kad aš pati labai nemėgstu šios daržovės, o moliūgų pyrage, kurio receptu dalinuosi savo knygoje, nors jo ir daug, bet niekas niekada nėra atspėjęs, iš ko šis nuostabiai kvapnus ir skanus pyragas yra pagamintas! Tikrai dėmesio vertas receptas, garantuoju!
– O kas toliau? Ar bus antra knyga? O gal kažkoks saldumynų verslas?
– Toliau – Knygų mugė (šypsosi). Ir penktadieniniai bandymai virtuvėje, ir jų aprašymai su receptais mano tinklaraštyje „Penktadienio desertai“!
