Pavyzdžiui, sportinių šokių šokėjas Deividas Meškauskas šiandien dažnai pasirodo operos scenoje, kur ant žymiai lipnesnio, nei parketas, linoleumo, kas kartą atlieka visiškai kitokio stiliaus choreografiją.
Atrodo, tas pats šokis, tačiau metų metus lavintą kūną pritaikyti kitokio švelnumo ir plastiškumo judesiams – iš tiesų nemenka užduotis.
Ir visgi ji to verta ir įkvepianti, tvirtina Deividas, kartu su visa šokėjų trupe pasirodysiantis ir artėjančiuose vasario 21-25 d. Vilnius City Operos „Faustas“ spektakliuose.
Būtent Ch. Gounod kūrinyje yra daugeliui puikiai žinoma, baletui specialiai kurta „Valpurgijos nakties“ scena, kurią Dalios Ibelhauptaitės pastatyme šokio aistromis alsuojančiais kūnais išbraižė britų choreografas John Ross. Apie tai ir su kolegomis naujai įkurtą šokio studiją, kalbėjomės su D. Meškausku.
- Esi daugiau sportinių šokių atlikėjas, kaip atsitiko, kad kaip šokėjas vis atsirandi operos scenoje?
- Sustabdęs karjerą sportiniuose šokiuose, įstojau studijuoti miuziklo atlikėjo specialybės, o ten, be teatro ir muzikos buvo ir įvairiausių šokio stilių paskaitų, kurios man sekėsi tikrai gerai. Taip, vos po dviejų metų studijų sulaukiau pasiūlymo lipti į operos sceną... Ji pilna tikrai nuostabių naujų įspūdžių, joje nuolat semiuosi patirties, todėl kas kartą sulaukus kvietimo, noras nenulipti nuo šios scenos nugali!
- Kuo šis choreografinis ir atlikimo žanras (turiu omeny operos) skiriasi nuo kitų tavo išbandytų?
- Teatras – mano antra, po sportinių šokių, svajonė. Ten yra galimybe atlikti vis kitus šokio stilius, susipažinti su vis naujais choreografais bei kaupti žinių bagažą. Svarbiausia, kad čia šokis nėra tik kūno judesiai, - viskas glaudžiai siejasi su aktoriniais gebėjimais. Didelė scena, orkestro muzika ir vos keli gautos solo partijos taktai, tau iškart pateikia atsakymą į klausimą: „Kodėl aš užsiimu būtent šia veikla?“
- Kuo ypatingas tau buvo darbas „Fauste“? Papasakok plačiau apie darbą su J. Ross: kuo remiasi jo kūryba, kaip sekėsi perprasti (galbūt) kitokią mokyklą?
- Kalbant apie darbą „Fauste“, į galvą šaunantys pirmi žodžiai: disciplina, tikslumas, kruopštumas ir žinoma, daug repeticijų, - tai labai svarbu, kuomet ant scenos yra tiek daug žmonių.
Choreografas J. Ross mane tikrai sužavėjo, nes visa jo ir mūsų kūryba buvo paremta improvizacija ir kiekvienas turėjome galimybę išreikšti savo jausmus. Mūsų kurti judesiai yra panaudoti bendroje choreografijoje. J. Ross sugebėjo mus atpalaiduoti, leisti išsilaisvinti mūsų jausmams, o svarbiausia - nebijoti kurti. IR šiandien atsimenu choreografo emocingumą, laisvę, jo gilų, energijos įkraunantį ir suteikiantį kvėpavimą, atsidavimą kūrybai. Tai - neįkainojama patirtis.
- Kokių iššūkių šokėjui suteikia Kongresų scena?
- Vienas iš didžiausių iššūkių, - matyti žiūrovų akis, jų emocijas, nes jie sėdi labai arti scenos.
Kartais atlikėjams tai padeda, o kartais gali ir labai pakišti koją. Antras dalykas: tokiam dideliam skaičiui atlikėjų, scena kartais tampa ankštoka, todėl akis turi „turėti“ ir pakaušyje. Čia turime būti lyg paukščiai dideliame būryje, kurie niekada nesusiduria. Tai labai lavina kiekvieno pajautimą ir koordinaciją scenoje.
- Repetavote ir tavo šokių studijoje (netgi naktimis). Pirmiausia įdomu, kaip nutinka, jog šokėjai nusprendžia įkurti savo studijas, o antra – žinia, jog joje dirbi ne vienas, papasakok apie savo kolegas plačiau.
- Turėti savo studiją reiškia laisvę, kurti, šokti tik tada, kai žinai, kad šią valandą tikrai gerai jautiesi ir gali tobulėti. Savo salėje tu turi savo mokinių ugdymo sistemą, savo taisykles. Visa tai mažina įtampą ir suteikia laisvės kūrybai.
Studiją įkūrėme su draugais Vaidotu Lacičiumi ir Veronika Golodneva. Ši pora dar tęsia sportinių šokių karjerą. Jie yra Lietuvos standartinių šokių vicečempionai, Europos bronzos medalių laimėtojai bei pasaulio TOP‘e užima penktąją vietą. Aš jais labai didžiuojuosi ir labai džiaugiuosi, kad esam kartu, nes sportiniai šokiai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Esame skirtingų stilių atstovai, todėl džiaugiamės, kad galime mokytis vieni iš kitų ir kartu tobulėti, taip tapdami dar įdomesniais ir lankstesniais kūrėjais ir mokytojais.
Ne ką mažiau džiaugiamės sulaukę pasitikėjimo iš VCO, kurie atvyko repetuoti į mūsų naujas, šokiams ir teatrui paruoštas erdves.
- Kokie įspūdžiai po darbo su Dalia Ibelhauptaite?
- Tik teigiami. Būtent taip ir įsivaizduoju darbą statant spektaklį: viskas laiku, viskas konkretu. Labiausiai žavi tai, jog Dalia visada žino, ką daro.
- Ar turi mintyse, planuose naujų projektų, apie kuriuos jau galėtum papasakoti?
- Šiuo metu visos mintys sukasi tik apie studiją ir veiklą joje. Labai noriu, kad pas mus atėję žmonės, tiek profesionalai, tiek mėgėjai, iš tiesų sužinotų ir pajaustų, kas yra ŠOKIS. Noriu, kad visi atvykę galėtų išlaisvinti tiek blogas, tiek ir geras savo vidines emocijas, nukauti įtampą, atsipalaiduoti ir praturtinti savo kasdienį gyvenimą.
