– Ar daug Lietuvoje užsakovų, kurie nesigilina į kainas ir leidžia neskaičiuoti jų pinigų?

– Įmonės pastaruoju metu labai taupo, tačiau turime klientų, kurie mumis pasitiki ir dešimtmetį. Jie tiesiog prašo padaryti gerai. Mes parduodame emocijas. Gyvenime juk lieka tik emocijos ir prisiminimai.

Žinoma, mūsų kaina, kalbant apie visą rinką, yra gerokai didesnė. Tačiau mus renkasi, nes žino, kad bus ramūs. Mus samdydami užsakovai nežino ir nesigilina, kas bus, tačiau pasitiki. Pavyzdžiui, kai renginio vedėjo paslauga kainuoja 2000 eurų, o kiti, sako, kainuoja ir perpus pigiau. Tačiau samdomas ne tik vedėjas, bet visas aptarnavimas ir daug sudedamųjų dalių. Visa tai žmonės nereta supranta tik mokėdami pinigus po renginio.

– Tiesa, kad lietuviai labai šykštūs?

– Tik ne šioje srityje. Kiti žmonės net ir paskolas pasiima. Pramogoms žmonės pinigų tikrai netaupo visais laikais. Tauta išalkusi pramogų ir gerų emocijų. Išsikelti gražias vestuves ar surengti įsimintiną renginį kolegoms nori daugelis. Geriau prastesnis automobilis, tačiau graži šventė – būtinybė. Mano vidurkis per mėnesį yra 14 renginių. Ir tai normalu. Daug populiarių vedėjų vos spėja suktis.

Būna, kad per vestuves ir iš vokelių pinigus traukia, kad tik sumokėtų už renginį. Kai žmonės ieško kokybiškos pramogos, tikrai netaupo. Manau, kad Lietuvoje yra emocinis pakilimas ir viskas šviesėja. Net ir renginių asistentų, garso režisierių paslaugų kainos yra išaugusios net keturis kartus. Tas pats įrangai reikalingas laidas, kuris anksčiau kainavo 10 litų, dabar kainuoja 15 eurų. Dėl to auga ir visos kainos.

– Ar kaina kyla priklausomai nuo žmogaus žinomumo?

– Labiau veikia mamyčių forumai ar atsiliepimai įmonėse. Yra televiziniai vedėjai ir renginių vedėjai. Mes save vadiname darbiniais arkliukais. Aš dar kiek stengiuosi išeiti į viešumą, bendrauju su žurnalistais. Kiti to nedaro. Lietuvoje mūsų, oficialių renginių organizatorių, yra gal 200. Darbinių, kurie turi po 70 renginių per sezoną, yra labai daug. Televiziniai vedėjai daro šou ir renginius pagal iš anksto paruoštą scenarijų, bet kai reikia improvizuoti ar nėra turinio, jiems būna sunku.

– Tačiau ar žmonės nenori pasirodyti, pavyzdžiui, prieš giminaičius, pasamdydami žinomą žmogų?

– Ne. Dažniausiai dabar klausiama, o ką tas žmogus padarys ar parodys. Yra daug nusivylusių įmonių ir žmonių. Visi kalba apie turinį ir tai, ką vedėjas gali parodyti ar padaryti. Žinomumas nepadės renginyje ir improvizuojant. Reikia ne veido, o gebėjimų improvizuojant bei gebėti valdyti emocijas. Svarbūs yra žmonių suteikiami reitingai, o žinomas veidas su tuo nepadės.

Kartais tie niekam nežinomi muzikantai darbo turi daugiau nei Jazzu. Ji padaro vieną ar du koncertus ir pasiima neblogą sumą, o įvairios grupės net nesireklamuoja. Daug kas net nežino apie „Tabasco“, „Tequila“ ar „Dreams“ grupes, bet jie jau pardavę visus savaitgalius, nes juos rekomenduoja iš lūpų į lūpas.

Taip ir visiems gerai žinoma grupė „Vairas“ niekur nebesirodo, tačiau darbo turi tiek, kad nespėja dirbti renginiuose. Lietuva tikrai yra švogerių kraštas ir jei tu gerai atlikai savo darbą vienoje šventėje, tave rekomenduos ir kiti. Pavyzdžiui „MG Intrnational" turi galybę užsakymų vien dėl savo hito „Juoda orchidėja“. Tas, kas ant bangos, tą ir ima. Ir nebūtinai tai bus matomi televizijoje ar naujienų portale veidai. Internetas šiandien yra veiksmingiausia erdvė.

Remigijus Žiogas

– Kaip tuomet dirba žinomi vedėjai?

– Nenori sakyti nieko blogo, bet daugelis žinomų vedėjų sėdi ir rūko kur nors kampe. Neturi darbo, nes neturi turinio ir nesugeba improvizuoti prieš gyvus žmones.

– Tikiu, kad kurioziškų situacijų tikrai netrūksta. Ko yra pasitaikę dirbant?

– Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos renginys. Tik pagalvok: 500 stambiausių Lietuvos ūkininkų susirenka Verkių rūmuose. Paruoštoje programoje numatytas grupės „Rondo“ pasirodymas ir aš. Buvau atsakingas už žaidimus ir renginio vedimą, o grupė – už muziką vakaro metu.

Po oficialios dalies pradėjus groti „Rondo“ aš išėjau išgerti kavos, o grįžęs per paskutinę dainą pamačiau, kad salėje liko tik du žmonės! Verkių rūmai sudaryti iš penkių didelių salių, todėl jie greitai išsiskirstė kas sau. Kas nuėjo parūkyti, kas prie stalų...

Muzikantai sakė, kad jiems jokio skirtumo keliems žmonėms groti. Jie profesionaliai atliko savo darbą, o aš ėjau rinkti į salę žmonių. Atidirbome. Aš visus surinkau. Kadangi grupė atsivežė savo aparatūrą, pasibaigus programai pradėjo ją rinktis. Manęs organizatoriai paklausė, ką aš darau. Atsakiau, kad jiems baigus programą, ją baigiau ir aš. Kaip galiu dirbti be aparatūros? Tačiau jie tik nusistebėjo, kaip aš, būdamas profesionalas, negaliu dirbti be aparatūros!? Man tai nuskambėjo kaip iššūkis. Taip dar kelias valandas jie man dainas dainavo, eilėraščius deklamavo, sėdėjo ant kelių. Vedžiau programą ir be aparatūros (juokiasi).

– Ar buvo tokių atvejų, kad pasamdytas žinomas atlikėjas, grupė ar vedėjas dėl kokių nors priežasčių neatvyksta ar nesugeba dainuoti?

– Būna, bet gal viską atskleisti būtų sunku (juokiasi). Vienos kirpyklos jubiliejui buvo užsakyta labai žinoma atlikėja. Žinomas vedėjas bei humoristas (DELFI redakcijai pavardė žinoma) atvyko visiškai girtas ir pradėjo moterims į burnas kišti mikrofonus, ant jų šaukti, rėkti, keikti. Žinoma, niekas mums už tokią paslaugą nesumokėjo. Buvo gėda ir nemalonu dėl tokio jo elgesio.

Didelės įmonės jubiliejuje turėjo dirbti kitas žinomas vedėjas, „Rondo“ ir „Patruliai“. Visi vyrai moka protingai dirbti, švęsti, bet nors kitą vedėją visi ir stabdė, jam nepavyko atsilaikyti prieš alkoholį. Taip būdamas renginio organizatoriumi turėjau perimti ir vedėjo pareigas, nes jis tiesiog gerokai padaugino ir pėsčiomis išsiruošė tranzuoti į namų pusę. Užsakovas galiausiai nesumokėjo niekam, nors jau buvau užsakovą įspėjęs apie šį vedėją ir riziką, kurią jis kelia.

Kai kurie atlikėjai taip pat po kelis kartus pažadėję atvykti tiesiog neatvažiuoja į renginius dirbti. Rizika yra visada, bet mes tuos atlikėjus žinome ir kai prašo kokio nors konkretaus atlikėjo ir jei jis piktnaudžiauja alkoholiu ar nesilaiko susitarimo, informuoju, kad su juo konkrečiai nedirbame. Tiesą sakant, įtampa šiame darbe lieka visada. Mano tėvas dar su plaukais, o aš visiškai plikas (juokiasi).

– Kaip tvarkotės su tuo jauduliu ir atsakomybe už kitus?

– Man visada paranoja, o didžiulis atsakomybės jausmas neleidžia nurimti. Juk žmonės galvoja, kad tuokiasi vieną kartą, o ir kiekvienas kitas renginys yra svarbus, ne eilinis. Atsakomybė milžiniška. Reikia ir daug detalių ar situacijų apgalvoti. Net už orą jauti atsakomybę (šypsosi).

Pavyzdžiui, jei lis lietus, kaip atrodys gražios moterų suknelės ar šukuosenos? Tuomet dalijame skėčius. Reikia būti pasirengus viskam. Kartais ir užsakymą gaunu tą patį vakarą, nes, pavyzdžiui, kitas kolega suserga. Visose situacijose padeda prisitaikymas ir improvizavimas. Reikia suprasti, kad žvaigždė esi ne tu, o tas žmogus. Ne tau turi lankstytis, o tu. Jei tas atlikėjas ar vedėjas tai supranta, jis ir turės užsakymų.

Remigijus Žiogas

– Ne visi žinomi žmonės sugeba perlipti per save ir tai suprasti?

– Ne. Tikrai ne. Kai kurie galvoja, kad juos samdo vien dėl žinomumo ir jie nesirengia dirbti kitaip. Trokšta dėmesio net kitų žmonių asmeninėse šventėse.

– Kas pačiam tampa didžiausiu iššūkiu?

– Esu renginį vedęs ir lenkams, kurie visiškai nekalba nei lietuviškai, nei angliškai. Na, o aš visiškai nekalbu lenkiškai (juokiasi). Tai buvo vestuvės Mažeikiuose, kuriose dalyvavo aštuoniasdešimt žmonių. Jaunikis lenkas ir daugelis vestuvių dalyvių – taip pat. Jungiamasis ryšys renginiuose yra ne kalba, o emocija ir tai, ką skleidi, todėl problemų nekilo.

Taip pat būna iššūkių ir dirbant su įnoringomis žvaigždėmis. Neseniai buvo situacija kai jau į sceną kviečiami atlikėjai iš niekur nieko sugalvojo, kad dabar jiems ir vėl reikia pamatyti sutartį bei išrašą, kad avansas sumokėtas. Vienas kolega nieko nelaukdamas išskubėjo į biurą, o vedėjui teko tempti gumą.

Kita situacija įvyko su iš Olandijos kilusiu didžėjumi Buraku Yeter. Jis buvo apsistojęs aštuonioliktame viešbučio aukšte. Prieš renginį nuvykome pas jį. Skambinome į duris, bet niekas neatidarė. Jau atėjo laikas lipti į sceną, todėl nieko nelaukę iškvietėme personalą, atidarėme duris ir radome atidarytą langą bei tuščią numerį su išvartytais daiktais. Viskas vyko po tos tragedijos, kurios metu žuvo modelis, todėl tikrai buvo neramu.

– Kaip viskas baigėsi?

– Pasirodo, kad jis tiesiog buvo palikęs ant stalo telefoną ir išėjo pavalgyti (juokiasi). Viskas buvo gerai. Jis dirbo profesionaliai, todėl kiek pavėlavęs tiesiog atsiprašė ir pradėjo groti.

– Ar jauni renginių vedėjai nedidina konkurencijos?

– Ne. Turime net savo konferencijas ir palaikome kolegas, pamokome, pasakojame ir stengiamės perduoti savo patirtį kitiems.

– Ar labai įnoringos mūsų šalies žvaigždės? Kokia jūsų nuomonė?

– Nei Selo, nei Jazzu nesamdžiau. Tačiau mes tikrai ne Holivudas ir mūsų žvaigždės neturi tokių užgaidų, o renginių organizatoriai patys moka juos nustebinti. Gyva grupė prašo nebent alkoholio, arbatos ar vandens, bet tikrai nieko ypatingo. Tiesa, pasitaiko keistesnių reikalavimų, bet tiesiog prašau būti paprastesniais. Lietuvoje nėra tiek ir darbo, kad būtų galima vaidinti Holivudą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)