Jeigu toks prašymas šiandien būtų patenkintas, E. Dragūnui grėstų net apie 45 tūkst. Eur bauda. Ją prašoma priteisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) naudai.
Ar antstolės prašymas yra pagrįstas, trečiadienį svarstė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Į jį atvyko ir pats E. Dragūnas.
Antstolės prašymą skirti maksimalią įstatyme numatytą baudą palaiko išieškotoju pripažinta VTPSI.
„Statytojas galėjo atlikti tik tuos darbus, kurie buvo numatyti suderintame akte“, – sakė inspekcijos atstovė Justina Dirmantaitė.
Ji sakė, kad patikrinus statybas prie E. Dragūnui priklausančio sklypo buvo nustatyta savavališka statyba, sklypo savininkas nevykdė privalomojo nurodymo ir toliau vykdė statybos darbus.
E. Dragūną prašoma nubausti už tai, kad atlikėjas savo savavališkai pastatyto namo priestatą dengė vata ir plokštėmis, nors esą tokio esą leidimo neturėjo.
„Statybų inspekcija pripažino, kad gegužės 25 d. gavo E. Dragūno prašymą dėl leidimo uždengti fasadą šiltinimo medžiaga vata ir plokštėmis“, – atlikėjui atstovaujantis advokatas Kęstutis Jokimas sako, kad statybos inspekcija neprieštaravo, kad visame pastate būtų atliekami konservavimo darbai.
Anot jo, antstolė prašo skirti baudą nuo rugsėjo 7 d., kai viešo paskelbimo metu buvo išsiųstas raginimas sustabdyti darbus. Tačiau, advokato teigimu, darbai nebuvo vykdomi.
„Nėra jokių duomenų apie vykdomą E. Dragūno tęstinį privalomo nurodymo nevykdymą – sprendimas buvo įvykdytas, o darbai neatliekami“, – sakė K. Jokimas.
Tuo metu E. Dragūnas sako, kad niekada gyvenime nebūtų statęs namo, jeigu būtų žinojęs, jog kils tokios problemos.
„Jeigu būčiau žinojęs, kad taip yra sudėtinga statyti, niekada gyvenime nebūčiau statęs – sklypą pirkau gražioje vietoje, 19 arų, namas yra virš 300 kv. metrų – priestatas kaip ir buvo nenumatytas, bet toje vietoje buvo suprojektuotas atviras baseinas, – sakė E. Dragūnas. – Statybų proceso metu žmonės man paaiškino, kad atviras baseinas yra nelabai logiškas dalykas, geriau jį užmūryti ir uždengti. Man paaiškino, kad galima teikti tokį prašymą dėl priestato pataisymo ir renovacijos, o eigoje tai bus suderinta.“
Atlikėjas sakė, kad kreipėsi į Statybų inspekciją, kurioje parašė prašymą dėl konservavimo darbų atlikimo.
„Darbuotojas buvo geranoriškas, klausiau, kaip bus su priestatu, sakė, galėsi parašyti prašymą, kad tau leistų prijungti ir įteisinti – man davė popieriaus lapą ir pasakė, kad tu imk ir parašyk prašymą, kad toliau užkonservuotum pastatą iki galo – norėjau bent išsaugoti tai, kas yra“, – teigė E. Dragūnas.
Dainininkas sakė, kad statydamas namą niekada nesiekė pažeisti įstatymų.
„Nenorėjau padaryti jokių savavališkų sprendimų, bet ranką prie širdies pridėjęs sakau, jeigu nusižengiau, skirkite baudą, bet ji turėtų būti adekvati – nelogiška trys šimtai eurų už dieną, į tai žiūriu kaip į genocidą“, – sakė E. Dragūnas.
Ar E. Dragūnui bus skirta bauda ir kokio dydžio, teismas žada paskelbti kitą savaitę.
Žemės sklypą pardavė buvusi Seimo narė
Po teismo posėdžio E. Dragūnas žurnalistams prisipažino, kad žemės sklypą jam pardavė buvusi Seimo narė Rūta Rutkelytė, o jis net nemanė, jog negalės statytis didelio namo.
„Dėl to aš patyriau daug nuostolių, tapau priešu vien dėl to, kad noriu gražioje vietoj turėti namus, o ne kažkur pakampėje, – po teismo posėdžio sakė jis.
Dainininkas piktinosi, kad visas pasaulis statosi namus vaizdingose vietovėse, ant skardžių ir dėl to niekam nekyla problemų. „Nebūkime kvailiais – visi turtingiausi ir talentingiausi pasaulio žmonės, visas Monakas pastatytas ant skardžio, ar tas pats Los Andželas – manau, atėjo laikas keisti įstatymus“, – sakė E. Dragūnas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvos valdžia tyčia vykdo savo piliečių genocidą. „Mes visi esame įkaitai tokių įstatymų ir baudų, kad kažkas gali per kraują, per prakaitą uždirbtinėti per mėnesį tą minimumą, tuos 300 eurų, o čia gali skirti baudą už vieną dieną, o gal ateis laikas ir už minutę, kada tai bus sustabdyta, man tai nesuvokiama, tai – tautos genocidas“, – sakė E. Dragūnas.
Teismas nurodė nugriauti, bet Dragūnas rankų nenuleidžia
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar neįsiteisėjusiu sprendimu yra E. Dragūną įpareigojęs per pusmetį savo lėšomis nugriauti Pavilnių regioniniame parke esantį gyvenamąjį namą.
Anot teismo, savivaldybės išduotas leidimas negalioja, nes detalusis planas prieštaravo Saugomų teritorijų įstatyme numatytiems atstumams, buvo labai išplėstas namo tūris.
E. Dragūnas vis dar nepraranda vilties, kad nebus nugriautas jam priklausančiame žemės sklype pastatytas modernus namas, kurio vietoje anksčiau stovėjo nedidelis medinukas, tvartai ir lauko tualetas. Į skandalingojo atlikėjo pusę stojo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios darbuotojai atlikėjui buvo išdavę leidimą statyboms – savivaldybė Vilniaus apygardos teismo prašo E. Dragūno namo negriauti.
Teismas yra nustatęs, kad E. Dragūno žemės sklypo plotas – 0,1966 ha, savivaldybės atstovai pagal projektuotojo parengtą statinio projektą žemės sklype leido statyti naują gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį bei griauti pagalbinio ūkio paskirties ir gyvenamosios paskirties nesudėtingus statinius bei kitus inžinerinius nesudėtingus statinius.
Prieš tai E. Dragūnui įsigytame sklype buvo leista nugriauti vieno buto 38,33 kv. m bendrojo ploto gyvenamąjį namą, 25 ir 44 kv m ūkinius pastatus – tvartus bei lauko tualetą.
„Leidimu leista statyti naują gyvenamąjį namą, kurio užstatymo plotas 256 kv. m, tūris – 2059 kub. m, o esamo ir leisto griauti gyvenamosios paskirties statinio tūris buvo 129 kub. m, griautino gyvenamojo namo plotas 38,33 kv. m, o naujai leisto statyti – plotas 397,57 kv. m“, – teismui yra nurodę inspekcijos atstovai.
Anot VTPSI, statybos leidimu E. Dragūnui buvo leista statyti naują statinį valstybiniame parke, 11,44 m atstumu nuo šlaito, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pagal Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą dainininkui priklausantis sklypas yra funkcinio prioriteto kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.
„Žemės sklypas patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių kaimų ar jų dalių grupę, sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zoną, – nurodė VTPSI atstovai. – Šioje tvarkymo zonoje turi būti išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ir kompleksus, ypač saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.“
