„Kartais pagalvoju, kad gyvenime vis atsiduriu opozicijoje – niekada nestoju aklai į „stipresnę pusę“, nes menininkas pirmiausia turi mąstyti kritiškai, tarsi iš šalies, tarsi žiūrėtų iš laiko perspektyvos. Šiandien jau labai atsargiai stebiu „feministes“ (kabutėse, būtent) ir visą radikalėjančią „kairę“, – feisbuke savo nuomone dalijosi Jurga.
Ji pacitavo merginą, prabilusią apie Jono Gasiūno veiksmus: „Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo. Deja, vėliau reikėjo tai daryti ir blaiviai, buvo šlykštu. J.G. rašydavo sms: „Ateik“. Kodėl eidavau? Bijodavau, be galo bijojau prarasti įsivaizduojamą viršenybę prieš kitus studentus, juk gaudavau gerus pažymius, mane „išgelbėdavo“, pasakęs, ką ir kaip tapyti...“
Pacitavusi Jurga uždavė klausimų: „Jis ją privertė? Jėga ar smurtu? Ne. Gąsdino ar šantažavo? Ne. Mergina aiškiai priešinosi? Ne. Buvo nepilnametė? Ne. Ji bijojo? Dabar sako, kad taip. Gal susidorojimo? Ne. „Prarasti įsivaizduotą viršenybę prieš kitus studentus ir kad gal nebepasakys, kaip ir ką tapyti.“ Laikau tai viešu susidorojimu su žmogumi – anonimiško, be teismo, be priežasties, be taisyklių, be jokių civilizacijos teikiamų instrumentų – tarsi pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Galėčiau irgi liudyti – santūrus, dalykiškas, konkretus žmogus. Jokių priekabiavimų, jokio polinkio į spaudimą, juo labiau į smurtą. Ką? Mano liudijimas netinka, nes buvau negirta? Jis buvo mano dėstytojas“.
Jurga anonimiškai kalbančias merginas sulygino su „iš pasalų tykančiomis lūšimis“. „Jeigu taip ir toliau iš moterų giminės bus tyčiojamasi ir jai atstovaus iš pasalų tykančios lūšys, apsimetusios nenuovokiomis vargo pelėmis, kurias reikia „saugoti, ginti ir prižiūrėti“ valstybiniu lygmeniu, svarstyklės labai stipriai bus nusvertos neteisybės link. Įdomu, kada šita komedija baigsis ir kas pirmas užtrauks rankinį stabdį? Susidorojimui su žmonėmis. Toks yra va šios merginos laiškas ir vienintelis būdas tokiems žmonėms „susigaudyti pasaulyje“ yra absoliuti valdžios ir valstybės kontrolė – Verygos alkoholio draudimas jai yra privalomas, seksas – tik stebint notarui, telefono klausymasis – irgi (nes neapsigins ir nesusivoks) ir – kamera namuose! Manau, kad panašios kontrolės ir siekiama šiomis akcijomis. Hitleris irgi siekė tobulybės“, – savo įraše toliau rašė Jurga.
„Be to, ką ji daro dabar prilygsta smurtui. Ir tik klausimas – kiek kas turime priešų, sekantis būsi“, – pabaigė savo mintis J. Lago ir pažymėjo jas grotažyme #Youtoo.
DELFI primena, jog pirmos VDA užkulisių išpažintys buvo anoniminės. Dvi merginos savo išgyvenimus išliejo tiklaraštyje.
„Gyvenau tartum du gyvenimus – vieną, kaip gabi, gerus pažymius gaunanti studentė, kitą – kaip jo sekso žaisliukas“, – konstatavo viena studentė.
Kiek vėliau prabilo VDA Tapybos katedroje 2009-2013 m. studijavusi Rūtenė Merkliopaitė. „Man pasisekė laiku išgirsti gandus ir istorijas apie J. Gasiūno priekabiavimus, dėl to manęs tai nepalietė: ignoravau jo užuominas, pavyzdžiui, pasiūlymą „nusifotografuoti save po sekso ir fotografiją pertapyti“.
Aišku, kai nesutikau su jo „kūrybinėmis idėjomis“, prasidėjo replikos kaip „nepakanka duomenų“, „nepakanka proto“ ir kitos pašaipos. Tai vertė abejoti savim, jausti įtampą. Šlykštu, kaip jis naudojasi jaunomis, naiviomis, nepasitikinčiomis savimi merginomis, apsukdamas situaciją taip, tarsi tai jis joms daro paslaugą“, – pasakojo absolventė.
Kilus skandalui, Jonas Gasiūnas pasitraukė iš užimamų pareigų.
VDA kilęs seksualinio priekabiavimo skandalas paskatino studentus prabilti ir apie dar vieno nacionalinės premijos laureato nederamą elgesį. INFO dienos žurnalistei Dovilei Javinskaitei pavyko pakalbinti buvusias akademijos studentes, kurios teigia, kad prie jų priekabiavo dėstytojas, fotografas, Gintautas Trimakas. Tai nustebino akademijos vadovus, nors studentai sako, kad toks elgesys – vieša paslaptis.
