V. Valiukevičius: sakau atvirai ir nebijant – šis laikotarpis man nėra lengvas

„Daugelis simptomų rodo, kad tai depresija (nuvalkiotas terminas, kuris dažnai maišomas su tiesiog lengvu liūdesiu). Ne, aš nesu geresnis nė už vieną iš jūsų. Nežinau nė vieno, geresnio žmogaus už kitus. Kiekvienas yra unikalus savaip. Tiesiog vieni labiau priimtini nei kiti“, – atvirame laiške 2016-ųjų pabaigoje rašė V. Valiukevičius, žinomas kaip Milanno arba grupės „The Roop“ solistas.

Feisbuke apie savo būseną prabilęs vyras teigė, jog nebenori matyti to apsimestinio pasaulio, kuris kuriamas socialiniuose tinkluose. Jis kvietė visus „nulipti nuo pjedestalų“ ir bendrauti.

Vaidotas Valiukevičius

„Kalbėdamasis su draugais supratau, kad ne vienas aš taip jaučiuosi. Kad daugelis įkliuvę į pasigyrimo, lyginimosi ar lenktyniavimo pinkles. Žinot ką, laikas išsilaisvinti. Laikas bent po truputėlį daryti pokyčius. Ir pradėti nuo savęs. Aš pradedu“, – rašė V. Valiukevičius.

J. Vaitkutė: kiaurai matau žmones, susisukusius į depresijos „lavašą“

Pirmą kartą atvirai apie savo ligą menininkė Jolita Vaitkutė taip pat prabilo socialiniame tinkle.

„Kiaurai matau žmones, susisukusius į depresijos „lavašą“ ir tuos, kurie vadinami sėkmingais, bet po visu tuo jaučiasi labai nelaimingais. Dažnai už mane atsako į klausimą „tau tai tikrai sekasi puikiai!“, tada net nebesigilinu ir numurkdau galvą. Paskutinius +5 metus sergu bipoliniu sutrikimu (arba kaip prie sovietų sakydavo maniakine depresija)“, – rašė Jolita ir prisipažino, kad gydosi savo ligą.

Jolita Vaitkutė

Menininkės teigimu, aplink daugybė sergančiųjų, tačiau kalbėti apie tai garsiai vis dar gėda: „Dėl to, kad nurašys ir laikys nesveiku, čia mano pirmas prisipažinimas. Bet niekas iš šių žmonių nenori gailesčio, čia svarbiausia artimųjų dėmesys ir pagalba išsprendžiant problemas, nukreipiant gydytis“.

M. Šalčiūtė: mano nuotaikos keičiasi ne dienomis, o tiesiog sekundėmis

Apie ligą prieš kelerius metus atvirame interviu su DELFI prisipažino socialinių tinklų žvaigždė, šokėja bei verslininkė Monika Šalčiūtė. „Tai depresija, kuri tiesiog yra, net ir dabar sunku tvardyti emocijas, yra toks nerimas, kurio negaliu normaliai paaiškinti, nes nežinau jo priežasties. Tai tiesiog tokia liga, kuriai nereikia kažkokių blogų dalykų, kad jaustumeisi blogai“, – teigė pašnekovė.

Monika Šalčiūtė

Ji atvira – liga ją kankina nuo paauglystės. „Jei nuoširdžiai, depresija sergu maždaug nuo penkiolikos metų. Tuomet galvojau, kad štai sulauksiu pilnametystės, pradėsiu dirbti ir viskas bus gerai, tačiau nebuvo, – kalbėjo Monika. – Iš tiesų, man net pačiai baisu. Mano nuotaikos keičiasi ne dienomis, o tiesiog sekundėmis“.

J. Jurkutė: buvo tas jausmas: o ką kaimynas pagalvos?

„Mažame miestelyje depresija yra tinginių liga, – savo patirtimi dalijosi Jurgita ir įvardijo, jog dažnai depresijos užpultam žmogui artimieji tiesiog rekomenduoja daugiau judėti, sportuoti ar nuveikti ką nors malonaus. – Bet neleisit pameluoti, jei tas tinginys tikrai yra depresija, net pajudėjus, pasportavus ar paskaičius knygą, tai nedingsta. Bet kaip tai atpažinti?“

J. Jurkutė-Širvaitė

Vis dėlto, net ir tie žmonės, kurie suvokia, jog jiems reikalinga pagalba, ne visada drįsta jos ieškoti. Tai patvirtina ir Jurgitos pavyzdys. „Aš žinojau, kas yra psichologas, bet bijojau, nes esu atpažįstama. Buvo tas jausmas: o ką kaimynas pagalvos?“ – tikino J. Jurkutė-Širvaitė.

Tačiau ji sulaukė pagalbos. Jos draugė ir vyras sutarė ir psichologą atvežė tiesiog į namus. Tik ten, kaip ji pati pasakoja, saugioje savo aplinkoje, išdrįso prabilti. „Mes pradėjom kalbėtis man saugioje aplinkoje, žinojau, kad niekas manęs negirdi, žinojau, kad kito kabineto už sienos nėra, – kalbėjo Jurgita. – Kai pirmą kartą pabandžiau, sulaužiau tylą, sulaužiau tai, ką ilgai kaupiau. Po to pabandžiau eiti ieškoti, išbandžiau ne vieną psichologą. Ir man tai labai padėjo.“

M. Repšys: tikiuosi, kad mano išgyvenimai padės ne vienam to paties likimo žmogui

Marius Repšys apie depresiją prabilo pernai metų pabaigoje. Jis neslėpė, kad garsiai kalbėti apie savo silpnybes nėra lengva, juo labiau, kad visuomenėje depresija sergantys žmonės neretai tampa atstumtaisiais.

Marius Repšys

„Nesitikėjau tokio palaikymo. Ypač bijojau, kad gausiu pylos nuo medikų, tačiau net ir iš jų sulaukiau padėkų. Dabar jaučiuosi dar stipresnis ir tikiuosi, kad mano išgyvenimai padės ne vienam to paties likimo žmogui“, – kalbėjo M.Repšys.

Kaip atskirti depresiją nuo liūdesio?

Medicinos psichologės Alginos Šamonskienės teigimu, liūdesys – viena iš natūralių žmogaus emocijų, tuo metu depresija – anaiptol nėra natūrali būsena. „Liūdesys yra tik vienas iš depresijos simptomų. Greta būdingi miego sutrikimai, apetito kritimas, atsiranda nuovargis, kyla beviltiškumo mintys. Būdinga, kad prisimenama ir galvojama apie gyvenime buvusius liūdnus dalykus, neretai visas gyvenimas ir ateitis ima atrodyti juoda, be vilties“, – teigė psichologė.

Algina Šamonskienė
Foto: Asmeninis albumas

A. Šamonskienė pasakojo, jog pirmiausia, norint padėti sergančiajam depresija, reikia pripažinti, kad tai rimta liga: „Tai padaryti bus lengviau, jei rimtai pasidomėsite šia liga. Informacijos apie depresiją galima rasti internete, knygose. Susipažinę su liga, lengviau suprasite sergančiojo vidinę būseną, galėsite jį palaikyti, nes sergantysis depresija dažnai jaučiasi vienišas ir nesuprastas“.

Psichologė įvardijo ir veiklas, kuriomis užsiimdami galite padėti sergančiam depresija: išsikalbėkite, eikite pasivaikščioti, juokaukite, kartu žiūrėkite linksmus vaizdelius, filmus, apsikabinkite, kartu pažiūrėkite nuotraukas, kuriose įamžintos linksmos akimirkos, prisiminkite džiugias akimirkas, būkite žmonių apsuptyje. „Patarimų gali būti daug, svarbu dėmesys ir supratimas, ko taip trūksta depresija sergančiam žmogui“, – teigia A. Šamonskienė.

Specialistės nuomone, depresija sergantys žmonės užsisklendžia, juos slegia išankstinė neigiama visuomenės nuomonė. „Psichikos ligomis sergančius žmones dažnai lydi stigma ir diskriminacija. Daugeliui žmonių, sergančių psichikos ligomis, tenka kovoti su dvigubu iššūkiu. Viena vertus, jie kovoja su ligos simptomais ir negalia, kuri kyla dėl ligos, kita vertus, jiems meta iššūkį stereotipai ir išankstinis nusistatymas, kilę dėl klaidingų pažiūrų apie psichikos ligas, – teigė pašnekovė. – Taip pat psichikos ligomis sergantys asmenys dažnai jaučiasi izoliuojami ir tampa diskriminacijos, priimant į darbą ar tęsiant darbinę veiklą aukomis.“

Tai, jog apie savo ligą vis dažniau garsiai prabyla ir garsūs asmenys – psichologės teigimu, yra galingas vaistas. „Žymūs žmonės formuoja visuomenės nuomonę ir tai ne paslaptis. Tiek suaugę, tiek vaikai seka, kas vyksta Lietuvoje ir užsienyje, internetinėje erdvėje, ypač feisbuko galybėse. Žvaigždės diktuoja madas, jų pasisakymai viešumoje dažnai tampa ir paprastų žmonių nuomone, todėl tai yra galingas vaistas keičiant požiūrį ir į depresiją, formuojant kitokį požiūrį, stiprinant ir priimant tai kad depresija gali sirgti visi, netgi žvaigždės. Jų pasveikimo istorija, patarimai įkvėpia žmones nepasiduoti, ir keičia požiūrį. Manau, tai didelis pliusas, kad apie tai pradedama kalbėti. Kaip ir apie daugelį kitų dalykų: seksualinę orientaciją, smurtą ir panašiai“, – kalbėjo psichologė.