Ši jo frazė skamba per mikrofonus tuomet, kai pėstiesiems dega raudonas šviesoforo signalas.

Ir nors ši kalbanti perėja Vilniaus centre įrengta dar praėjusių metų vasaros pabaigoje, iki šiol prie jos stabtelėję pėstieji ima dairytis, šypsosi ar net išsigąsta.

DELFI nusprendė išsiaiškinti, kaip pėstieji reaguoja į kalbančią perėją ir ar Marijono drausminimas išties veiksminga prevencijos priemonė. „Galėtų užkimšti greičiau, nes čia ne prevencija, gąsdina žmones, – teigė prie perėjos stabtelėjusi moteris. – Tas „ei, ei“ tai net nemandagu, o dažnai čia užsieniečiai stovi.“ Ši moteris tikino per šią perėją žengianti dažnai, tačiau kas kartą krūpteli, kai Marijonas šūkteli „Ei!“.

Kiti vyrai taip pat akivaizdžiai sureagavo, kai iš garsiakalbių pasklido M. Mikutavičiaus balso įrašas. „Gąsdina“, – nusijuokė vyrai, nuskubėdami tolyn.

Kalbanti perėja prie Pilies ir Barboros Radvilaitės gatvių sankryžos Vilniuje:

Tačiau ne visi reagavo labai emocingai, vienas vyrukas nė nemirktelėjo, kai mikrofonai pradėjo skleisti garsą. „Dažnai čia praeinu, – prisipažino vyras ir tikino, kad kalbanti perėja veikia kaip linksminimo priemonė. – Taip linksmiau. Manau, kad ši priemonė orientuota į jaunimą, nes ir pats įvaizdis Marijono yra toks. Ir pats stilius pranešimo tą laukimą padaro tokiu linksmesniu.“

Pietų pertraukos metu iš darbo pasprukęs jaunuolis, klausydamas Marijono pranešimo, šypsojosi. „Linksmina jis. Ne pirmą kartą čia einu, dažnai tenka, – pasakojo praeivis, – Kiekvieną kartą linksmiau.“

Pasidomėjus, ar neteko matyti keistų ar įdomių kitų žmonių reakcijų, jis šyptelėjo ir patikino, kad žiemą šioje perėjoje pėsčiųjų srautai nėra dideli. Beje, pastarasis, nors ir dažnai girdi raginimą palaukti žalios, nežinojo, jog per mikrofonus sklinda Marijono Mikutavičiaus balsas.

„Kai pirmą kartą išgirdau – nustebino, o dabar, kai ateinu, vis laukiu, pradės kalbėti ar ne, – pasakojo dar vienas praeivis. – Iš principo, iš to naudos, jei žmogus lietuviškai nesupranta... Na nežinau. Tai daugiau atrakcija. Man naudos iš to kalbėjimo nėra, nors taip, gal susimąstau. Bet juk pradeda kalbėti tada, kai žmogus, priėjęs prie perėjos, paspaudžia laukimo mygtuką. Gal galėtų kalbėti tada, kai žmogus nepaspaudžia. Bet manau, kad blogiau nuo to tikrai nėra.“

Kol pašnekovas pasakojo savo įspūdžius, perėja vėl pradėjo kalbėti ir trys vaikinai, laukę žalio šviesoforo signalo, ėmė juoktis ir stebėtis. „Gal čia linksminimo būdas?“ – juokėsi vaikinai, tačiau sutartinai tikino, jog tai puiki pėsčiųjų drausminimo priemonė.

DELFI kalbintas Marijonas Mikutavičius prisipažino pats nė negirdėjęs, kaip jo balsas skamba Vilniaus gatvėje. „Tiesiog draugas paprašė prisidėti prie akcijos ir aš sutikau, padariau įrašą“, – tikino M. Mikutavičius.

Kalbanti perėja prie Pilies ir Barboros Radvilaitės gatvių sankryžos Vilniuje:

DELFI primena, jog ši kalbanti perėja Vilniuje - ne vienintelė. Iš viso sostinėje įrengtos keturios kalbančios perėjos – trys prie mokyklų (Jono Basanavičiaus progimnazijos S. Konarskio g., Žvėryno gimnazijos Sėlių g., Antakalnio progimnazijos Antakalnio g.) ir viena centre.

Kalbančios perėjos – 18-tą kartą startuojančios saugaus eismo akcijos „Apsaugok mane“ dalis. Beje, ne visur skamba M. Mikutavičiaus balsas, prie akcijos prisidėjo ir Rūta Mikelkevičiūtė.

Pasak technologiją sukūrusio inžinieriaus Mariaus Riboko, pasaulyje yra sukurta nemažai saugumą kelyje užtikrinančių technologijų, tačiau tokio tipo kalbančių perėjų sprendimo dar neteko sutikti.