Į DELFI redakciją užsukusi Emma kaipmat sulaukė daugybės smalsių žvilgsnių. Ilgaauliai aukštakulniai, trumputė juoda suknelė, išryškinanti kiekvieną kūno linkį, ryškus makiažas bei kailiniai. „Tai mano kasdienė apranga, niekada nedėviu nei sportinių batelių, nei treningų“, – šyptelėjo mergina, išgirdusi klausimą, ar dažnai rengiasi taip ryškiai.
Pokalbis liejosi lietuviškai. Tik retkarčiais į Emmos sakinius įsiterpdavo vienas kitas angliškas žodis. „Aš gimiau Londone. Mamo mama rusė, o tėtis – anglas“, – šyptelėjo mergina, kurią lietuvių kalbos išmokė mama, kuri kurį laiką gyveno Vilniuje. Čia iki dabar gyvena jos giminaičiai.
„Mane pavadina lietuve dėl to, kad kalbu lietuviškai ir dėl to, kad dažnai čia būnu“, – šyptelėjo mergina ir įsitaisė pokalbiui.
– Emma, beveik prieš metus britų žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, jog buvai atleista iš darbo dėl to, kad esi per graži. Papasakok, kas įvyko?
– Viskas įvyko vasarį. Turiu savo agentą, kuris man suranda darbus. Tuo metu dirbau operatore, filmuodavau labai didelius renginius, o tą dieną mane nusiuntė į UNIT TV ir po penkių minučių tiesiog atleido. Pasakė, kad aš atkreipiu visų dėmesį, žmonės negali susikoncentruoti, visi į mane žiūri, per penkias minutes kiti operatoriai mano numerio paprašė jau penkis kartus. Taip pat pasakė, kad nenori gaišinti mano laiko, nes tiesiog aš turėčiau dirbti ne už, o prieš kamerą: modeliauti arba žengti podiumu.
– Ar tai buvo pirmas kartas, kai dėl savo išvaizdos pakliuvai į tokią situaciją?
– Išsiskiriu iš minios, todėl yra buvę visokių situacijų, tačiau dar niekas man nėra pasakęs, jog dėl to, kad esu graži, turėčiau važiuoti namo. O šis žmogus man tai tiesiai pasakė, bet netrukus, po dviejų mėnesių, ir jis pats buvo atleistas. Kiek žinau, dėl to, jog negerbė toje kompanijoje dirbančių žmonių.
– Kaip Tavo istorija pasiekė žiniasklaidą?
– Papasakojau vienam draugui, kuris ten yra šiek tiek žymus, o jis dar kažkam papasakojo. Niekas neklausė mano leidimo, ar gali tai paskelbti, neklausė, ar gali imti mano nuotraukas iš „Instagram“.
Tiesiog vieną rytą pabudau, pažiūrėjau į savo „Instagram“ ir pamačiau daugybę naujų sekėjų. Tada „pasigūglinau“ savo vardą ir pamačiau, kad apie mane rašo visi portalai. Radau apie 600 laikraščių iš viso pasaulio, kurie apie mane rašė.
– Koks jausmas prabusti žvaigžde?
– Nemanau, kad tapau žvaigžde. Spauda bet ką gali taip pagauti, tai tiesiog „penkiolika minučių šlovės“. Bet iš namų išeiti nebegalėjau, nes visuomet laukė spauda. Tai nebuvo malonu. Net kai eidavau gatve, žmonės atpažindavo ir pradėdavo sekioti.
Nors mane ir Lietuvoje sustabdo, esu pratusi prie to.
– Kiek laiko truko visas sąmyšis?
– Kelis mėnesius. Pavargau nuo viso to ir išvažiavau į Ispaniją. Visko buvo per daug. Gaudavau labai daug žinučių ir laiškų, o jie buvo labai seksualiniai. Buvo nemalonu.
– Tai tapti garsia nenorėtum?
– Gal kada nors.
– Dirbi operatore. Tai gana neįprastas darbas merginai. Nuo ko viskas prasidėjo?
– Baigiau visai kitokius mokslus – verslo studijas, tačiau mano pirmasis vaikinas buvo operatorius ir jis į visa tai mane įtraukė. Dirbu operatore jau nuo aštuoniolikos metų.
Man šis darbas labai patinka dėl to, jog dauguma kolegų – vyrai. Pati darbo atmosfera tada daug smagesnė.
– O kaip su modelio darbu, ar bandei tai daryti?
– Ne. Man nepatinka tokie dalykai. Patinka daryti tai, ką noriu, o visa modelių ir podiumų sritis – joje sunku, o ir mažai apmokama. Turėčiau būti labai žinomas modelis, kad uždirbčiau, o tam, kad tokia tapčiau, turėčiau labai ilgai dirbti. Dirbdama operatore galiu uždirbti daug daugiau.
– Ar pravertė studijose įgytis žinios?
– Turėjau savo verslą – pardavinėjau kailinius. Tačiau Anglijoje visi žmonės yra labai „žali“, todėl išgirdę žodį „kailiniai“, iš karto išsigąsta dėl gyvūnų teisių ir panašiai. O man kailiniai labai patinka, mano visas butas iš kailinių (šypteli).
– Gyveni Londone, kalbi lietuviškai, o ar bendrauji su ten gyvenančiais lietuviais?
– Taip, turiu draugą lietuvį Tadą (Tadą Lukoševičių, buvusį vaikinų grupės narį – DELFI), kurį čia Lietuvoje visi puikiai žino iš grupės N.E.O. Nevengiu lietuvių, man patinka, tam ir į Vilnių atvažiuoju, kad ir čia su lietuviais galėčiau pabendrauti.
– Kokie santykiai Jus sieja?
– Dabar esame tik draugai.
– O ar turi vaikiną?
– Ne.
– Apie Tadą Lukoševičių sklando įvairių kalbų, esą jis ten Londone paniręs į nesibaigiančius vakarėlius ir panašiai...
– Jis ten turi savo butą, tačiau labai daug dirba. Gal anksčiau buvo vakarėliai. Dabar jis susikoncentravęs į savo darbą.
– Ką veiki Vilniuje?
– Čia gyvena mano pusbrolis su šeima, prosenelė. Turiu šiek tiek šeimos ir draugų, dėl to juos čia lankau. Net nežinau, kiek laiko čia būsiu. Bilieto į Londoną neturiu, niekada neperku bilieto atgal. Nemėgstu planuoti, visas mano gyvenimas yra spontaniškas.
– Ar gali palyginti britų ir lietuvių dėmesį merginoms?
– Anglijoje vyrai gali būti labai valdingi, ten vyrai su automobiliais mane seka namo ir panašiai. Čia, Lietuvoje, tokių dalykų nėra, tiesiog žmonės gatvėje sustabdo, baruose sunku atsikratyti dėmesio.
Neseniai nuėjau į pasimatymą su vienu britu ir jis taip įsijautė, jog rašo man, kad nusipirko bilietus į Lietuvą ir atskris čia. Man labai keista, nes juk jis manęs nepažįsta, aš jo nepažįstu. Tokių žmonių yra ir daugiau.
– Kas taip traukia vyrus?
– Gal įdomus mano gyvenimo būdas. Nieko neplanuoju, neturiu darbo, kuris turėtų griežtą grafiką, nuolatos einu į barus, bendrauju su žmonėmis. Toks gyvenimas, matyt.
Mano darbas toks, kad galiu tiesiog vieną dieną padirbti ir vėliau visą mėnesį nieko nedaryti.
– Vyrą rinktumeis britą ar lietuvį?
– Turbūt lietuvį, nes panašūs interesai. Anglijoje visi labai pabrėžia tas lygias teises, pasimatymo metu sąskaitą dalijamės perpus ir panašios nesąmonės. Aš su tuo nesutinku. Lietuvoje to nėra, viską apmoka vyrai.
– Dažnai būni Vilniuje. Gal galėtum palyginti: brangu pas mus ar ne?
– Labai pigu. Galiu nusipirkti bet ką ir bet kur nueiti pavalgyti. Be ribų. Vaikštau į prabangius restoranus, mano vakarienė kainuoja nuo šimto eurų.
– Ir paskutinis klausimas. Grožis tau padeda ar dažnai pakiša koją?
– Pakiša koją. Niekada nežinau, ko iš tikrųjų tie žmonės nori. Taip pat ir su darbais: nežinau, ar mane samdo dėl talento ar išvaizdos.
Po pokalbio papozuoti DELFI fotografui mergina nepanoro, tad dalijasi socialiniuose tinkluose viešinamomis nuotraukomis:
