„Kai sužinojau, kad laukiuosi, didžiausia mano baimė buvo, kad, paprastai tariant, nupušiu. Bijojau, kad hormonai, besąlygiška meilė vaikui, noras jį apsaugoti, uždarys mane namuose ir izoliuos nuo draugų bei darbų. Kiek teko matyti mamų, kurios pasirenka nebendrauti, nes bevaikėms draugėms jų mamiško gyvenimo aktualijos atrodo nesuprantamos ir svetimos. Ką jau bekalbėti apie mamytes, kurios vaikų susilaukia vieno po kito, ir po ketverių metų namie praranda bet kokį pasitikėjimą savimi: bijo grįžti į darbą, abejoja, ar bus įdomios kolegoms. Pamenu, kai po kelių mėnesių sėdėjimo namie su Luna, išėjau į pirmą didelį renginį. Papozavau prie sienelės, o tuomet kone valandą slėpiausi šešėlyje, stebėjau žmones ir galvojau, kaip čia dabar reikės pokalbį užmegzti.
Tuomet, tame šešėlyje, gimė mintis apie mamų ir tėvų universitetą. Pagalvojau, kaip būtų smagu turėti tokią, nepelno siekiančią įstaigą, kurioje, kartu su savo mažyliais, galėtų susiburti juos namuose auginančios mamos ir tėvai.
Kodėl universitetas? Nes mamos ir tėčiai yra visokie: vieni gerai remontuoja, kiti išmano rinkodarą, treti žino viską apie augalų priežiūrą, dėmių valymą, viešą kalbėjimą, „Napoleono“ kepimą, fotošopą, pigius skrydžius, šeimos biudžeto planavimą, darbo teisę, investavimą, nekilnojamą turtą ar geriausius baidarių maršrutus – visi mes turime vis kitų žinių, vis kitokį talentą, kuriuo galime dalintis“, – pasakoja Rimantė.
Pasak jos, mamų ir tėvų universitete paskaitas vestų būtent mamos ir tėčiai. Nori įstoti? Turėsi bent kartą su kitais mažylių tėvais pasidalinti savo žiniomis.
„Žinote, kas geriausia? Po valandos prieš auditoriją, tu vėl galėsi būti mama ir tėčiu, ir visiems susirinkusiems guostis apie nemiegotas naktis, nenorą sėsti ant puodo ar kovą su cukrumi maiste. Niekas neprieštaraus, jei tau kalbant tavo vaikas ropos tau tarp kojų, o tai, kad turi naujagimį, netrukdys dalyvauti, bendrauti, tobulėti, nes vaikas bus su tavimi“, – sako šią idėją jau realybėje matanti R. Kulvinskytė.
Šiuo metu ji kaip tik ieško bendraminčių bei verslininkų, norinčių įsteigti tokį universitetą.
„Jei norite prisidėti prie šios idėjos, rašykit, būsiu laiminga iki dangaus. Ir pati paskaitas skaitysiu!“, – sako mažylės Lunos mama.
