„Ką daryti su prabangiomis mašinomis, puošniomis sukniomis, įmantriomis šukuosenomis ar auksiniais laikrodžiais, jei neturi kam jų parodyti? Bėda, bet mūsų elitas ją puikiai spendžia. Lietuvoje kiekvienais metais vyksta galybė visokių pokylių, renginių, ceremonijų, akcijų. Vieni pasirenka ištaigingą rotušę, kiti baltai apsirengę vakarieniauja senamiestyje, treti valgo pietus danguje ir taip taliau. Šypsenos neužgęsta laimingų „šventėjų“ veiduose. Tad mano idėja Lietuvai su tuo ir susijusi. Ji kilo kartu su Dveivydu Zvonkumi nuplėšus šašą nuo vienos opiausių šiandieninės Lietuvos žaizdų. Aš supratau, kad neįsiklausymas, nesugebėjimas išgirsti vienas kito yra skausmingiausia Lietuvos problema. Visi siekia to paties, bet kalba skirtingomis, ne šio pasaulio kalbomis“, – įsitikinęs Stano.
Todėl atlikėjas mano, jog lietuviams susivienyti galėtų padėti reguliariai organizuojamos tolerancijos vakarienės.
Šį renginį Stano įsivaizduoja taip: „Vieną dieną metuose kartu susėda, atrodytų, nesutaikomi priešininkai ar tiesiog priešingose likimo poliuose esantys žmonės. Nusikaltėliai su savo aukomis. Pabėgėliai su nacionalistais. Gėjai su kunigais. Milijonieriai su nakvynės namų gyventojais. Antstoliai su skolininkais. Musulmonai su krikščioniais. Tautininkai su globalistais. Emigrantai su grįžusiais į Lietuvą. Pašalpų gavėjai su maksimalią algą uždirbančiais. Abortą pasidariusios moterys su kovojančiais už gyvybę bet kokioje jos formoje. Internatuose užaugę vaikai su tėvais, dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakančiais savo atžalų. Neįgalūs su sportininkais. Sergantys ŽIV su sveikuoliais. Gydytojai su liaudies medicinos atstovais. Mirštantys nuo vėžio su formacininkais. Jehovos liūdytojai su kariais. Žydai su genocidę dalyvavusių lietuvių palikuoniais. Gabrielius Landsbergis su Rolandu Paksu. Andrius Tapinas su Viktoru Uspaskich. Dainius Adomaitis su Tomu Pačėsu. LNK su TV3 ir t.t.“
Muzikantas šypsosi ir sako, kad garsiai pasidalinus šia kurį laiką brandinta idėja net šaltis nupurtė, nes darosi sudėtinga įsivaizduoti kai kuriuos iš šitų susitikimų.
„Tačiau jei tokia ar panaši idėja surastų vietą dabartinėje Lietuvoje, tai reikštų, kad esam subrendusi, drąsi valstybė“, – neabejoja Stano.
