„Man ėjimas į sceną niekuomet nebuvo rutina dėl to, kad kiekvieno pasirodymo visuomet bijau. Visą laiką drebu, bet iki to momento, kol viskas prasideda. Tas laikas prieš lipant į sceną man – joks malonumas. O kai prasideda pasirodymas, jaučiu, kad esu savo rogėse“, – atvirauja sodrią patirtį muzikoje turintis dainininkas.
Kaip būdamas pagrindinis scenos veikėjas koncerto metu sugebi suvaldyti situacijas, tokį tave girdi ir mato salėje sėdintys žiūrovai, įsitikinęs G. Paškevičius. Jis ir prisipažįsta, kad nutikimų scenoje per kelias dešimtis kūrybinio darbo metų buvo tikrai ne vienas. „Dažnas iš jų po koncerto kelia tik juoką, tačiau būtent scenoje dėl jų kraustausi iš proto“, – sako muzikantas, paklaustas apie ryškiausius kuriozus.
„Turėjau akustinį koncertą „Forum Palace“. Ten žmonės sėdi prie pat scenos. Priešais mane prie staliuko sėdėjo šeima, ir vaikas pradėjo juoktis. Įsivaizduokite, žiūri tiesiai į akis ir juokiasi. Buvau šoke. Galvoje sukosi viena mintis: išėjau į sceną pamiršęs užsitraukti kelnių užtrauktuką. Sėdžiu, ir galvoju, kaip man pasitikrinti.
Per pertrauką buvau labai suirzęs ir, skubėdamas į persirengimo kambarį pasižiūrėti, kas ne taip, nepastebėjau salėje esančio baseino, perėjau per jį su vasariniais batais, vienas batas buvo kiaurai šlapias. Nieko nebemačiau, ėjau į persirengimo kambarėlį pasižiūrėti į veidrodį, kad suprasčiau, kas ne taip. Tačiau nieko neįprasto veidrodyje nepamačiau. Po koncerto priėjo to berniuko mama ir atsiprašė dėl juoko. Paaiškėjo, kad tas juokas buvo visiškai nesusijęs su manimi“, – prisimena dainininkas.
