Šiandien jos akys švyti ir Džordana drąsiai sako, jog yra laiminga. Neslepia ir neneigia, jog jos gyvenimas nesunkiai galėtų tapti kino filmu. Kas žino, gal vieną dieną taip ir bus. Tačiau dabar su Džordana kalbamės apie šiandien dieną: tapimą jubiliejinio „Lietuvos balso“ mokytoja, artėjantį koncertų turą „Iki Mėnulio ir atgal“, aukštyn kojomis apsivertusį bei apverstą gyvenimą bei moteriškas paslaptis.
– Retai jus matome viešumoje, nedažnai dalinate interviu. Papasakokite, kaip šiuo metu gyvenate?
– Darbingai. Vasarą filmavomės „Lietuvos balse“, o dabar ruošiamės koncertams. Nemėgstu kažkur rodytis ir daug kalbėti.
– Tačiau jūs esate visur kviečiama, laukiama. Tai paglosto širdį? Džiaugiatės, kad per tiek metų jūsų nepamiršo?
– Žinoma, tuo aš labai džiaugiuosi. Tai yra mano gyvenimas, mano žiūrovas, klausytojas, bičiulis. Be to aš neįsivaizduoju savęs, neįsivaizduoju, kaip gali būti kitaip.
– Niekada nepagalvojote, koks būtų dabar jūsų gyvenimas, jei nebūtumėte išgarsėjusi?
– Niekada. Viskas taip labai natūraliai išsivystė, neturėjau nei turtingų tetų, nei dėdžių, nei mamos, kuri mane verstų kažką daryti, kažką rinktis. Toks mano pašaukimas. Net ir vardą man davė nepaprastą. Turbūt viskas buvo nulemta man gimstant.
Žinoma, ir darbo daug įdėjau, bet viską daryti buvo taip lengva, juk ir dainas rašiau iš dūšios. Teko tik sukurti ritmą, melodiją, sudėdavau ten viską, ką išjaučiau. Arba svajonę užrašai, gal kažkas kitas dainą pritaikys sau, pagalvos, kad irgi nori būti toks laimingas. Dėl to ir verkia žmonės salėje, nes kiekvienas dainą prisitaiko sau. Ir man tada tas grįžtamasis ryšys pareina.
– Ar galėtumėt gyventi be to ryšio su gerbėjais, klausytojais?
– Niekaip. Net bijau tokių klausimų ir tokių minčių. Nors sako, kad nieko amžino nėra, bet aš kiek būsiu reikalinga, tiek ir nešiu savo muziką ir lauksiu jų.
– Daugiausiai laiko leidžiate su Elegijumi: su juo ir gyvenate, ir dirbate. Ar lengvai į savo gyvenimą įsileidžiate naujus žmones?
– Ne, labai sunkiai. Mano aplinkoje – tik patikrinti žmonės. Kartą prie manęs priėjo dvylikos metų mergaitė, vardu Indrė ir pasakė, kad aš jai primenu lėlę Barbę. Jai dabar yra 24 metai ir mes vis dar draugaujame. Visos kitos draugės išvažiavo į užsienį. Žinoma, jos atvažiuoja į koncertus, susiskambiname, bet Indrė – vienintelė draugė šalia. Iš gerbėjos ji peraugo į labai brangų žmogų.
– O šou versle išvis įmanoma nuoširdi draugystė?
– Nežinau, nebandžiau. Man atrodo, mes neturim ten draugų. Manau, kad mes tiesiog kolegos. Su vienais geriau sutari, su kitais mažiau bendrauji, bet juos visada smagu matyti. Bet visi esame užsiėmę ir nėra kada telefonais plepėti.
– Neseniai susiradau knygą apie jus, kurią kadaise parašė žurnalistė Jurga Baltrukonytė.
– Ten ne knyga, ten knygiūkštė. Jurgai tuo metu labai trukdė rašyti, aš skyriausi su savo buvusiuoju, su tuo alkoholiu buvo bėdų. Visos tokios prablaškytos mintys. Gavosi lengva knygiūkštė.
– Ar kada gyvenime gailėjotės savo atvirumo?
– Ne. Nors ir esu nudegusi, už tai ir širdelėj prikakota, bet yra labai mylinčių mane už tai žmonių.
– Judu su Elegijumi daugeliui esate puikus pavyzdys, kaip įmanoma pakilti iš pelenų, pakeisti savo gyvenimą, atsisakyti žalingų įpročių.
– Kaip dabar gera gyventi! Niekas negali dabar manęs vadinti alkoholike, nes susitvarkiau gyvenimą. Šešti metai visiškai nevartoju alkoholio ir man nereikia laikytis. Mūsų gyvenime, mūsų meniu to nėra. Ir vestuvės buvo visiškai blaivios.
– Žinomų žmonių pavyzdžiai tikrai būna įkvepiantys. Ar į jus kreipiasi problemų turintys žmonės, prašo pagalbos?
– Taip, ir padėjau. Nesu psichologė, bet kalbu savo kalba ir tai labai padėjo. Kartą paskambino šeimos draugas, jo viršininkė nesusitvarkė su alkoholiu. Jau 6 valanda ryto, reikia į darbą, bet geria. Gali prarasti darbą, reikia pagalbos. Pakalbėjau su ja ir ji taip verkė, taip dėkojo, aš jai papasakojau ką pati dariau. Jai tai labai pasirodė įtaigu, tikra, kad ji visa tai „suvalgė“. Ir dabar ji nebegeria.
– Patarkite paprastam žmogui, kaip išsivaduoti iš šios problemos?
– Reikia pačiam labai norėti. Kiek mačiau atvestų žmonių per prievartą, jie atkrenta, neatlaiko. Nes jie patys nenori. O kai nori pats, kai priimi visą programą, kai viską darai su Dievu, tada supranti, ką reiškia nekelti tos pirmosios taurelės. Aš gyvenau kažkokiam sapne. Tiek metų. Dabar galėčiau patarti tik savo noru eiti gydytis ir nebijoti.
Nieko nėra lengvo, ant padėklo tau nieko nepadės, bet jei labai norėsi, tikrai pasiseks. Jei žmogus nori, tai jam ir Dievas, ir visi aplinkiniai padeda. Svarbu nenukelti kitai dienai ir neišsisukinėti.
Man buvo labai sunku nueiti ir garsiai pasakyti: „aš Džordana, esu alkoholikė“. Pripažinti tai sau. Burbėjau tai po nosimi, bijodama pakelti akis. Tada aš pirmiausia prisipažinau garsiai sau ir tai buvo pirmas didžiulis mano žingsnis. Nes labai bijojau paties žodžio „alkoholikas“. Taip, atrodo sunku, bet aš iš patirties galiu pasakyti: jeigu nori, na nėra sunku.
– Kiek laiko prireikė, kad jumis vėl patikėtų kiti žmonės?
– Daug. Kai susipažinom su Elegijum, tai apie jį žinojo tik negatyvius dalykus, aš taip pat buvau girtuoklė, tai ko buvo galima tikėtis iš mūsų poros? O kai mes susitikome, Elegijus jau buvo visiškai švarus ir man tai suteikė labai didelį norą pasistengti dėl meilės, dėl žmogaus. Ir pati jau buvau nuo visko pavargusi, o dar kai šalia atsirado tinkamas žmogus...
– Šį sekmadienį prasideda naujas „Lietuvos balso“ sezonas. Ką jums pasiūlė jo rengėjai, kad sutikote tapti šou mokytoja?
– Neišduosiu, spėliokite toliau. Man pačiai tai kaip iššūkis. Bet už pakarpos manęs niekas neatvedė, milijono taip pat nepažadėjo.
– Jūsų bendraamžė gerbėja Lidija klausia, kaip jums pavyksta išlikti tokiai jaunatviškai, išlaikyti figūrą?
– Aš žiūriu, ką dedu į skrandį, tačiau būna naktimis, važiuojant po koncerto suvalgau ir kokį kebabą. Tačiau dietų nesilaikau ir niekada nesilaikiau.
– O grožio ritualai? Kiek jiems laiko skiriate?
– Naudoju ne tik dekoratyvinę kosmetiką, kūno ir veido priežiūros priemones. Micelinį vandenį, aliejukus, brangius kremus. Aš nuo mažens tepliodavausi, rūpinausi savimi. Turbūt ir genai geri. Triskart buvau pracedūroje, kur kraujo plazmą leidžia į veiduką. Raukšleles lyginausi. Tai tiek. Nieko nesu tampiusi, tikrai.
– Žvaigždės dažnai slepia, jog prie jų grožio prisidėjo plastikos chirurgai. Ką apie tai manote, ar kada naudojotės jų paslaugomis, o gal planuojate pasinaudoti ateityje?
– Planuoti tai nereikia. Nes žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Manau, pamatysiu veidrodyje, jei jau kažko reiks. Krūtinė tikrai mano, natūrali.
Apie akimirkas, pakeitusias gyvenimą, spalį Lietuvoje ir užsienyje vyksiantį koncertų turą ir daug daugiau – atvirame pokalbyje su Džordana:
