Ketvirtadienio popietę į Vilniaus senamiestyje esančią bažnyčią susirinko artimiausi poros draugai bei artimieji. Gerokai prieš ceremoniją atvyko ir grupės kolegė Akvilė Kisielienė, pasipuošusi skaisčiai alyvine suknele.
Kiek vėliau, kartu su vyru, į ceremoniją atskubėjo ir Dileta Kisielienė.
Šią popietę ištekėjo paskutinė iš trijų „Queens of Roses“ narių. Dileta ir Akvilė jau tarė amžinos priesaikos žodžius savo išrinktiesiems.
Nuotaka Giedrė į ceremoniją atvyko paskutinė, šiek tiek vėluodama. Vos išlipus iš automobilio merginos padėjo nuotakai prisitvirtinti nuometą ir ji nuskubėjo į bažnyčią, kurioje jos lūkuriavo ne tik šeimos nariai, bet ir išrinktasis.
Vestuvių dieną nuotaka pasipuošė pečius apnuoginančia balta suknele, rankose spaudė išblukusios alyvinės spalvos rožių ir ornitogalų puokštę.
Kūną virpinantis jaudulys ir ašaros
Vos po ceremonijos, pasidomėjus, kaip jaučiasi pora, jie neslėpė: dabar jaudulys kiek atslūgo, tačiau naktį jaudulys buvo toks stiprus, jog jaunikiui teko padėti jaunajai.
„Drebėjo ne tik rankos, bet ir kojos, – pasakojo Giedrė, neslėpdama, jog jaudulio ašaras braukė ir ceremonijos metu. – Negalvojau, kad taip bus, bet labai jaudinausi. Net naktį man pradėjo taip mausti kojas, kad jaunikis turėjo jas trinti.“
Paskutinę naktį kartu praleidusi pora paskutinį kartą vienas į kitą žvelgė ryte. Vestuvėms ruošėsi atskirai, jaunikis savo mylimąją su nuotakos suknele išvydo tik bažnyčioje.
Bus daug medaus
Iš karto po vestuvių pora grįš į kasdienį ritmą, medaus kopinėjimo kelionė planuojama kiek vėliau. „Bet medaus bus daug“, – prasitarė jaunikis. „Planuojam tolimesnę kelionę, tik kiek vėliau“, – pasakojo Giedrė, tačiau nepanoro atskleisti, kur pora ketina praleisti saldžiausias gyvenimo atostogas.
Tradiciškai su nuometu į bažnyčią žengusi Giedrė tikino, kad puotos metu lietuviškų tradicijų bus vos kelios. „Eidama į bažnyčią norėjau kažko sakralesnio, nuometas tai suteikia. O šventės metu bus tik keli akcentai, kurie man pačiai atrodo labai mieli ir prasmingi“, – pasakojo nuotaka.
Beje, puokštę dar netekėjusioms merginoms vidurnaktį ji mes, tačiau nusijuokusi prasitarė, jog tokių draugių, kurios dar galėtų tą puokštę gaudyti, liko vos kelios.
Vadovavosi Palmiros patarimais
Pasidomėjus, kodėl jaunieji santuokai pasirinko ketvirtadienį, o ne savaitgalio dieną, jaunikis atskleidė, kad šią dieną, kaip labai tinkamą santuokai, buvo įvardijusi Palmira.
Jam antrino ir nuotaka: „Ji sako, kad ketvirtadienį jauniesiems tuoktis labai palanki diena, o dar ir ši data buvo tinkama“.
Į bažnyčią, pasveikinti naujai sukurtos šeimos, susirinko kelios dešimtys artimiausių poros draugų bei artimųjų, tačiau vakare, šventės metu, svečių pulkas bus kur kas didesnis.
Nuotaka atviravo, kad norėjosi kuklios šventės, tačiau pradėjus planuoti, norėjosi visko gerokai daugiau. Vis dėlto porai svarbiausia – santuokos sakramento žodžiai prieš Dievą.
Priešingybės traukia
„Mums svarbiausia ceremonija bažnyčioje. Be galo jaudinamės ir laukiame, kada bus palaiminta mūsų sąjunga. Simboliška, tačiau neplanuotai pasirinkome tą bažnyčią, kurioje tuokėsi ir mano tėvai“, – likus kelioms dienoms iki vestuvių pasakojo scenos atstovė.
Dar prieš santuoką nuotaka buvo tvirtai apsisprendusi – pasirinks vyro pavardę ir taps Linkevičiene.
Kaip juokavo pati atlikėja, menininkės ir aludario, maisto technologo bei chemijos inžinieriaus santuoka tvirta, nes juk priešingybės traukia vienas kitą.
„Mūsų meilės istorija galėtų būti pakankamai tradiciška, nes susipažinom bare. Ypatinga ji yra tuo, kad abu ta vakarą išėjome su mintimi, kad padėjom tašką ir nebereikalingos jokios antros pusės. Tačiau kaip tyčia susitiko akys ir nuo tada, galima sakyti, nepraleidome nė dienos atskirai ar nesusirašinėdami. Meilė tikrai ateina tada, kai mažiausiai jos tikiesi. Aš pati ja net netikėjau, o dabar išteku už pirmosios savo meilės“, – pasakojo G. Girnytė.
