Ketvirtadienio popietę E. Dragūnas lankėsi DELFI TV Gyvai konferencijoje ir su rubrikos „Veidai“ redaktore Gintare Urnikiene kalbėjosi apie gyvenimą, darbą, nutrūkusius santykius su ilgamete mylimąja Eleonora Sebrova, dešimtmečio sūnaus Deivido auklėjimą, „Euroviziją“, šiuolaikinių moterų moralę ir, be abejo, politiką. Ypač – apie alkoholio draudimą.
- Tartis dėl konferencijos teko išties ilgai, papasakok, kuo šiuo metu gyveni ir ar tavo diena tikrai tokia įtempta?
- Bedarbystė. Nieko neveikiu. Skambino man čia toks vienas žmogus, dar praėjusiais metais, sako, aš žinau, kad jūs labai užsiėmęs, ir galvoju tada: žinotum tu, koks aš labai užsiėmęs, kad aš per metus dirbu tik dvi valandas...Bet pastaruoju metu turiu tikrai daug darbo, šiąnakt ėjau miegoti penktą ryto. Daug įrašinėju, ruošiuos koncertui. Tai didelis darbas - nuo muzikos iki vizualizacijų kūrimo, šviesos programavimo.
SEL yra fenomenas, panašiai taip grupės ruošiasi du-tris metus ir važiuoja į pasaulinius turus. Pas mus nebūna tiek koncertų, bet išlaikant lygį, reikia įdėti daug jėgų ir darbo.
- Gerbėjai socialiniuose tinkluose tikriausiai galvoja, jog tavo gyvenimas yra vienos ištisos atostogos, nes nuolat keli nuotraukas iš kelionių...
- Be viso to, kad dirbu, aš dar ir daug keliauju. Dažniausiai kelionės būna labai spontaniškos. Stengiuosi ir pailsėti, bet šiaip dabar derinu poilsį su muzika. Važinėju po koncertus, nes man įdomios pasaulinės tendencijos. Neseniai buvau Bruno Marso, "Depeche Mode" koncertuose, kartu ir žiūri, mokaisi, kartais supranti, kaip negalima daryti koncertų, nes jie buvo prastos formos. Savaitgalį buvau "Rammstein" pasirodyme, šį savaitgalį laukia "Coldplay".
- Lietuva cituoja tavo kultinę frazę "bus daug garso ir šviesų" bei vis pašiepia tai, jog SEL surengė ne vieną "paskutinį" koncertą.
- Tiesiog buvo toks laikas, kai eidavau į parduotuvę naktį ir vis tiek kasininkė prašydavo autografo, tuomet galvodavau, kad man jau reikia pailsėt. Taip daryt negalima, bet žinot, aš ką noriu, tą ir darau. Kaip Tautvydas Barštys sako, tu esi savo žodžio savininkas, nori duodi, nori atsiimi. Aš nesu įsipareigojęs nei rinkėjams, nei niekam. Bet kokiu atveju, daugiau taip nedarysiu. Galvojau, kad pasitraukęs iš muzikos aš gausiu ramybės ir nebegausiu dėmesio, bet taip neatsitiko. O atsisakyti daug garso ir pinigų tai nesinori.
Esu jaunas, populiarus, gražus, turtingas, laimingas, turiu atidavinėti duoklę visuomenei, mokėti mokesčius. Nesu neįgalus, galiu dirbti ir nešti naudą, tai kodėl to nedaryti...
Bilietų pardavimai pakilo 25 procentais, salės ir stadionai bus pilni. Liepos 8 dieną ruošiamės pasirodymą, talpinsime 19 tūkstančių žiūrovų.
- Koncerte bus įspūdinga scena, ko dar gali laukti gerbėjai?
- Koncertas bus naujos koncepcijos, grosime naujos muzikos. Mums, muzikantams, ieškoti naujo skambesio, ieškoti, kaip atrodyti vėl naujai, nėra lengva. Nebuvau scenoje dvejus metus, labai jos pasiilgau ir labai noriu parodyti, kad aš esu viršuj.
- O ar sunkus muzikanto gyvenimas tavo akimis? Sunku šou versle uždirbti pinigus?
- Visai neseniai apie tai kalbėjau su bičiuliu. Lietuvoje viskas yra sumažėję iki nedidelio rato ir net skaičiau kažkokios blondinės tokį protingą išsireiškimą, kad pas mus per mažai prodiuserių, kad visi atrodytų skirtingai. Dar prieš 6-7 metus, dirbdami su Raigardu Tautkumi ar Mario Basanovu ar dar kuo, tai ratas susispaus iki tokio lygio, kad ta pati blondinė ateis ir pasakys: va, tai yra pinigai, sukurk man dainą. Šiandien šou verslo yra nebedaug likę ir jie eina į pasaulį, galėdami uždirbinėti milijonus. Likę tik grandai. Nebėra jau Lietuvos TOP-20, kur kas savaitę išeina penkios šešios naujos dainos. Likę tik stipriausi.
Viskas labai priklauso nuo žmogaus valios, stiprybės, užsispyrimo. Gali kilti, vartoti narkotikus ir susitikinėti su prostitutėmis. Kiti turi didesnę valią, sportuoja, nevartoja alkoholio. Ir į kurią pusę tu norėsi, į tą ir eisi. Šou verslas yra toks dalykas, kuriame labai lengva paslysti. Tam kad išsilaikytum ilgai, reikalinga valia, fantazija, talentas. Šiaip man labai patinka tai, ką aš darau.
- Linkėtum savo sūnui tokio gyvenimo? Norėtum, kad jis sektų tavo pėdomis?
- Kai klausiau, kuo jis nori būti, jis šiandien sako, kad aktoriumi. Ar norėčiau, kad taptų muzikantu? Jei tvarkingai, su protu, tada kodėl ne. Tai turi didelį potencialą, tai yra spalvinga, sutinki daug žmonių, gauni dėmesio, kodėl gi ne. Jeigu ne taip, kaip aš, kodėl ne.
- Dažnai spaudoje tavo vardas linksniuojamas dėl konfliktų su policija, teismų, bet ne dėl muzikos. Sąmoningai taip gyveni?
- Kai mane kviečia duoti interviu, reikia kažką kalbėt. Man tai daryti yra vis sunkiau ir sunkiau.
- Neseniai fotografai nufotografavo su prabangiu Lamborghini automobiliu. Jis tavo?
- Ne, jis ne mano, mano mamos.
- Ir šalia ta žavi mergina, sėdėjusi už vairo irgi buvo tavo mama?
- Ne, kadangi neturiu teisių, paprašiau, kad kažkas pravažiuotų. Ne kiekviena moteris, su manimi netyčia nusifotografavusi, yra mano moteris. Aš galiu turėti moterų draugių?
- Šou verslo užkulisiuose kalbama, kad išsiskyrėte su Eleonora. Ar tai tiesa?
- Kad išsiskyrę? Žinote, aš taip kai pagalvoju, gal mes niekada kartu ir nebuvom.
- Bet visai neseniai dar kalbėjai apie būsimas vestuves...
- Mes padarėm pauzę. Šiam gyvenime. Kaip mano toks apsauginis pasakė, turbūt nesuėjot charakteriais.
- Šiuo metu vyksta teismai dėl tavo naujai statomo namo. Kaip tu vertini šią situaciją?
- Man daug duoda patarimų iš šono, ko aš neturėčiau kalbėti ir daryti. Man nėra taip blogai gyventi, kad ir nugriaus tą namą, nors tikiuosi, kad turės proto ir taip nenutiks. Šitoj šaly iš tikro sudėtinga gyventi. Nenorėčiau sakyti, kad bėgam iš čia, bet Lietuvą šiandien labai gerai atspindi Gedimino kalnas, kaip ir patį Vilnių gerai atspindi Vilniaus gatvė. Pažiūrėkim į Prezidentę. Moteris, neturinti vyro, vaikų, gyvenanti dideliuose rūmuose, besifotografuojanti su vaikais, o gi galėtų kažką ir įsivaikint. Tai vat tokios tos mūsų vertybės, kokie žmonės mus veda į priekį.
Taip, kad aš tikrai būsiu neblogas sekantis meras. Jei turėčiau laiko ir noro, būtų galima pasiaukoti tokiems dalykams. Turbūt tie žmonės ne be reikalo sėdi tose postuose, bet ar tikrai neįmanoma sutvarkyti to Gedimino kalno? Nemanau.
- Kaip Juozas Statkevičius emigruoti nežadi?
- Baikit. Aš daug keliauju, aš galiu būti ten, kur noriu ir esu ten, kur noriu. Man patinka čia būti, kur namai. Sūnui tą patį sakau. Reiktų visiems skiepyti, kas yra namai, solidarumas.
Buvau Švedijoj ir vaikščiojau po miestą ir mačiau labai gražias švedes, kurios kepa bulkutes ir nesirauna pasimylėt už rankinę. Tai ta tokia moralė, kuri yra šiuo metu, kuri yra pagedusi... Net ir žiūrėt į lietuvišką genofondą, tai visos gražiausios yra išvažiavusios kažkur ten. Valentaitė ar dar kažkuri ten, tai mano čia prasilenkia kaip danguj lėktuvai tas supratimas ir aš neturiu dukros, bet jei turėsiu, ją auklėsiu visiškai kitaip, negu daug moterų, kurios supranta čia ir dabar, staigiai, nes gyvenimas tęsiasi, jis vienas ir aš neturiu laiko.
Kad kažką padaryti ir kad važiuotum su Lamborghini, reikia labai užpakalį paplėšyti, šiaip nieko nesigauna.
- Skaitytojas klausia, ar taikote kokią meditacijos formą gyvenime ir jei taip, ką ji jums suteikia?
- Aš esu krikščionis ir mano meditacija yra degtinė. Nes visi tie kvėpavimai, jogos. Tai gerai, bet vietoj jų gimnastikos, man priimtinesnis krepšinis. Kartais kai juokauju apie narkotikus ir alkoholį, tai mano gyvenime to nėra, tai - išbrauktas dalykas. Apie tai net kalbos negali būti, tai yra didžiausias blogis. Dabartinė valdžia draudžia alkoholį ir visi tam priešinasi, tai jei būtų mano valia, aš išvis išimčiau iš prekybos jį. Lietuvoj didelė problema su geriančiais žmonėm, ypač provincijoj, tad su tuo reikia kovoti, apie tai diskutuoti. Aš išvis uždrausčiau jį kokiems dviems metams. Skaitant literatūrą, tai ar degtinė, ar heroinas, tai turi labai panašų poveikį. Ir kai matai prie parduotuvių tuos pavargusios sielos žmones, aš būčiau solidarus šioj situacijoj.
Visą interviu su E. Dragūnu ir atsakymus į gerbėjų klausimus galite žiūrėti čia:
