„Teko ilgai pagalvoti: ar tikrai noriu save čia išbandyti“, – apie bandymą įsikūnyti į aktorės amplua DELFI pasakojo J. Arlauskaitė-Jazzu.

Vis dėlto ji sutiko ir jau rudenį televizijos ekranuose ją išvysime perteikiančią prieštaringai vertinamos Salomėjos Neries asmenybę.

„Mano charakteris yra toks, kad aš žinau, ką galiu ir kiek resursų manyje slypi. Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad esu kino mylėtoja, o ne profesionalė, – stabtelėjo Justė. – Man labai reikėjo nuomonių iš šono, todėl esu labai dėkinga visai filmavimo komandai. Jie mane taip palaikė, kad aš atsiskleidžiau dar labiau nei pati galvojau, kad galiu.“

Kino aikštelėje pirmus žingsnius žengusi Jazzu iš to jausmus ir patirtis sėmėsi saujomis. „Vienas stebuklingiausių dalykų, ką ten patyriau, tai sužinojau apie save naujų dalykų, patyriau naujų jausmų, patirčių“, – vardijo pašnekovė.

Pasidomėjus, kaip ji pati vertina savo vaidybą, ji šyptelėjo, kad mano jog „neblogai“, tačiau laikas tiksi ir artėja akimirka, kuomet jos vaidybą galės vertinti televizijos žiūrovai. „Juokiuosi, kad pati nežiūrėsiu, – nusijuokė Justė ir surimtėjo. – Aišku, kad nebus taip, aišku, kad žiūrėsiu, nes iš savo klaidų galime mokytis, o aš linkusi iš savo klaidų pasimokyti, todėl labai tikiuosi, kad šios pamokos nebus skaudžios.“

Akimirkos iš filmavimo aikštelės:

Ji atvira – nors scena jai nėra svetima ir dainuodama ji čia jaučiasi puikiai, vaidyba yra visiškai kitokia patirtis. „Iš pradžių reikia susitaikyti su savo balsu, jausmų virsmais, asmenybe. Sunku su savimi susitaikyti. Kitiems gal ir atrodo, kad aš sau labai faina, bet pamilti save – labai sunkus darbas, kad ir ką bedarytum“, – kalbėjo Jazzu.

Pasklidus žiniai, jog J. Arlauskaitė-Jazzu išbandys aktorės amplua, ji pradėjo girdėti įvairių nuostabų – „oi, tapai aktore!“. „Ne, netapau, – atrėžia Justė. – Išbandžiau save kitur, kitoje barikadų pusėje. Buvau ne stebėtoja, o dalyvavau kūrybiniame procese. Nors, žinoma, scenoje esu penkiolika metų, todėl turiu suvokimą, kas yra kameros, ką daryti, kai jos įjungiamos, turiu mąstymą ir matymą kai kuriems dalykams, moku persikūnyti ir transformuotis, kai to reikia, nes to išmokė scena ir pats gyvenimas.“

Dainininkę supa ne vienas draugas aktorius ir apskritai pats vaidybos pasaulis jai nesvetimas, tačiau vieno dalyko ji iki šiol nebuvo patyrusi: „Nežinojau, kaip jie išgyvena tą kūrybinį procesą su savimi. Man reikėjo viską „perleisti“ per savo esybę ir visus sielos filtrus, o tai pakankamai sunku, nes esu jautri ir vaidmuo yra sudėtingas“.

Ir vis dėlto, pokalbio pabaigoje, Justė, išgirdusi klausimą, ar šiuo atveju galime pritaikyti posakį „kartą paragavęs negali sustoti“, ji nusijuokė: „Matyt, kad galima“.

Tiesa, pradėdama ieškoti savęs, Justė bandė ir aktorystę, tačiau, kaip sako ji pati, „muzika mane pasiemė arba aš ją“.

„Taip, tai buvo viena iš svajonių ir dabar ji išsipildė su kaupu, – šyptelėjo apie aktorystę kalbėdama Jazzu ir pridūrė. – Aš jaučiu, kad dar ne viską pasakiau.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (82)