Kaip keičiasi šiuolaikinės lietuvių vestuvės? DELFI kalbino kelionių planuotoją Rimvydą Širvinską-Makalių, kuris papasakojo, kiek kainuoja vestuvės egzotiškuose kraštuose, renginių vedėją Remigijų Žiogą, kuris atskleidė, ko vis dar reikalauja jaunųjų tėveliai, ir vestuvių planuotoją Agniešką Olševską, kurios nuomone, tokią pačią pinigų sumą išleidę lenkai sukuria keturis kartus prabangesnes šventes.
R. Širvinsko-Makaliaus teigimu, nuomonė, jog vestuvės užsienyje yra daug pigesnis sprendimas nei šventės artimiesiems rengimas – tik iliuzija.
Vestuvių vedėjas R. Žiogas neslėpė, kad dažnai tuos, kurie ragina svečius girtuokliauti, meta lauk iš šventės nė nesuabejojęs. O A. Olševska paskaičiavo, kad pabrangus paslaugoms ir prekėms, tą, ką jaunieji savo šventėje galėdavo sukurti už 10 tūkst. litų, dabar turi investuoti kur kas daugiau – kone 10 tūkst. eurų.
R. Širvinskas-Makalius: medaus mėnuo tampa draugų mėnesiu
Keliauninkas Rimvydas Širvinskas-Makalius DELFI pasakojo, kad norinčių susituokti egzotiškuose kraštuose yra tiek daug, kad jų komanda net nepriima visų prašymų suorganizuoti šventę.
„Pastaruoju metu tokių žmonių taip sparčiai daugėja, kad paskyriau vieną kolegę, kuri dirba pusiau vestuvių planuotoja“, – šyptelėjo Makalius ir pradėjo vardyti, kad į jo kelionių agentūrą užsukusiems klientams darbuotojai padeda ne tik suorganizuoti pačią ceremoniją, tačiau rūpinasi ir detalėmis: apranga, gėlemis, dekoracijomis ir panašiai.
„Tikrai užjaučiu visas vestuvių planuotojas, tai be galo sunkus ir atsakingas darbas“, – nusijuokė pašnekovas.
Populiariausi kraštai, kuriuose amžiną meilę prisiekia lietuviai: Mauricijus, Tailandas, Kreta, Rodo sala, Seišeliai. „Mauricijus labai populiarus todėl, kad ten susituokus gaunami oficialūs dokumentai“, – pabrėžė pašnekovas.
Tiesa, vietiniai Seišelių salų gyventojai, anot R. Širvinsko-Makaliaus, pastebėję vestuves darbo dienos metu, nusijuokia, kad štai dar vieni turistai susituokė. „Vestuvių ceremonija darbo dienomis daug pigesnė nei savaitgaliais, – lietuvių pasirinkimą paaiškino Makalius. – Be to, vietiniai vestuves labai mėgsta kelti viešbučiuose, tai lyg prabangos ženklas, kad štai ne namuose ir ne kažkokioje kavinėje. Viešbučius prieš šventę kokias tris dienas puošia.“
Makalius pasakojo, kad besirengiantiems tuoktis viešbutyje, yra suteikiamos visos norimos paslaugos. „Prieš šventę jaunuosius išveža į atskiras patalpas ruoštis šventei, kad vienas kito nematytų, nuotaką veža ir į SPA centrą, jaunikiu taip pat pasirūpina“, – vardijo verslininkas. Vis dėlto, suderinti paskutines smulkmenas taip pat tenka, tad rūpesčių nuvykus į viešbutį besituokiantiems pakanka.
Koks dažniausias vestuvių užsienyje scenarijus? „Jaunieji ceremonijos vakarui dažnai atsiskraidina ir tėvus, liudininkus ar kelis artimiausius draugus, o vėliau keliauja dviese, – pasakojo verslininkas. – Vestuvės susilieja su medaus mėnesiu, nors jis dabar kinta: „Honeymoon“ (liet. „Medaus mėnuo“) tampa „Buddymoon“ (liet. „Draugų mėnuo“). Jaunieji medaus kopinėti lieka su draugais.“
Pasidomėjus, ar tie, kurie tuokiasi atokiuose pasaulio kampeliuose, tai daro norėdami sutaupyti, R. Širvinskas-Makalius nusijuokė. „Tikrai ne, tai labiau noras pabėgti nuo įprastų tradicijų. Be to, jokios rizikos, kad vestuves sugadins blogas oras. Žinoma, tai dabar madinga, – vardijo Makalius. – Žmonės nori kažkokio išskirtinumo, daugelis pavargo nuo sėdėjimo prie stalų.“
Pokalbio pabaigoje Rimvydas pabrėžė, kad kiekviena pora, norinti surengti tokias vestuves, turėtų apie tai gerai pagalvoti – tai tikrai nepigus malonumas.
Pigiausiai vestuvės kainuoja Kipre – 600 eurų (neįskaičiuota tik viešbutis bei skrydis, tai gali kainuoti dar apie 1000 Eur), o brangiausiai – Maldyvuose – 9 tūkst. eurų (viskas įskaičiuota).
Beje, kai kurie viešbučiai siūlo specialius pasiūlymus ir vestuves rengia nemokamai, jei jaunieji apsistoja 7 naktis, tačiau tenka susimokėti už dokumentų tvarkymą – apie 345 Eur.
R. Žiogas: nauja mada – dainuojantis vestuvių vedėjas
Vestuvių vedėjas Remigijus Žiogas DELFI pasakojo, kad vis dažniau besituokiantieji ieško tokio vedėjo, kuris galėtų ir dainuoti. „Anksčiau buvo vestuvių muzikantai, vėliau vedėjo ir didžėjaus duetas, o dabar aktualu, kad vedėjas galėtų padainuoti“, – besikeičiančias tendencijas apibūdino R. Žiogas.
Ne vienerius metus vestuvių organizavimo versle besisukantis pašnekovas taip pat pastebi, kad lietuviai pastaruoju metu itin akcentuoja kokybę. „Gėlės, dekoras, estetika, geras maistas, gyvos grupės, geri atlikėjai, minimalizmas“, – vardijo pašnekovas.
Pasidomėjus, ar iš vedėjo reikalaujama didelės muzikinės programos, R. Žiogas paaiškino, kad dažniausiai vedėjas dainuoja per jaunųjų ar jaunosios ir tėčio šokį, o ne visos šventės metu.
Vos prieš kelias dienas R. Žiogas pristatė naują programą, kuria vestuvininkus džiugins kartu su į vestuvių verslą vis labiau pasineriančia Nijole Rukaitiene. Vis dėlto, jo tikinimu, vestuvių vedėjos moterys nėra labai populiarios.
„Užsakovai, matyt, pasiremdami kažkokiais senais stereotipais, nori, kad vestuves vestų vyras. Nežinau, neturiu paaiškinimo, tačiau jau penkiolika metų dirbu šį darbą ir tai būna pirmasis prašymas – vestuves turi vesti vyras“, – pasakojo Remigijus ir pridūrė, kad net ir atlikėjai vyrai yra paklausesni nei moterys.
R. Žiogas pasakojo, kad per pastaruosius dešimt metų vestuvių šventės kultūra labai pakito: noras tiesiog apsisvaiginti dingo, dabar svarbiausia įsimintina šventė sau ir artimiesiems.
Beje, kalbant apie vestuvines pramogas, R. Žiogas išskyrė mešką. „Meška įvežama ant ratukų, pristatoma, kaip jaunikio klasiokas iš senų laikų ir tada meška atlieka penkiolikos minučių programą“, – paaiškino renginių vedėjas.
Apie naujus vėjus vestuvėse pasakojantis R. Žiogas įvardijo ir senas tradicijas, kurias vis dar sunku iškrapštyti iš vyresnės kartos atstovų galvų.
„Didžiausias kičas yra vestuvių muzikantai su odinėmis liemenėmis, o tokių vis dar pageidauja tėveliai. Būna, kad svečiai užsako staigmeną ir atvyksta ponia Jadzė, kuri važiuoja per Lietuvą ir 40 minučių girdo žmones, dar yra ir žydelis iš Telšių, kuris pasakoja anekdotus apie antrus galus“, – pasakojo R. Žiogas ir prisipažino, jog, pamatęs tokią „staigmeną“, ateinančią į jo vedamą šventę, pasako, kad jos neleis į salę arba nutraukia programą nesulaukęs pabaigos.
15 metų šiame versle dirbantis R. Žiogas neslepia – kaimo turizmo sodybos pastebi, jog vestuvių mažėja, tačiau vedėjai šioje rinkoje vis dar jaučiasi patogiai. Žinoma, rinka keičiasi – ne vienas vestuves per metus tenka organizuoti ir vesti užsienyje.
R. Žiogo skaičiavimu, vestuves 40-čiai svečių su didžėjumi, dekoracijomis, nuotakos suknele ir ktais būtinais atributais galima surengti už maždaug 15 tūkstančių eurų. „Tie, kas išleidžia 20 ir daugiau tūkstančių, gali užsisakyti gerą atlikėją, pasirūpinti gausesnėmis dekoracijomis“, – vardijo Remigijus.
Vis dėlto, paprašius įvardyti kelis patarimus ketinantiems tuoktis, R. Žiogas nė nestabtelėjęs rėžė: „Svarbiausia išsirinkti tinkamą žmogų ir surinkti aplink save artimus ir mylimus bei mylinčius žmones“.
A. Olševska: tam, ką buvo galima padaryti už 10 tūkst. litų, dabar reikia 10 tūkst. eurų
11 metų vestuves planuojanti Agnieška Olševska, pasislėpusi po prekės ženklu „Allora vestuvės“, DELFI pasakojo, kad jau kelerius metus jaunieji siekia sukurti jaukią šventę ir vis dažniau pamiršta didžiuliais kaspinais išdabintas sales.
„Kuo toliau, tuo labiau visi nori lauko lempučių, kuriomis kuria tokį elegantišką sodo vakarėlį. Beje, visiškai praeitin grimzta kėdės su užvalkalais ir labai kontrastingais kaspinais, o tai kažkada buvo labai didžiulis mados klyksmas – kaspinai būdavo priderinti net prie kaspinėlių“, – šypsojosi kalbėdama Agnieška.
Pasidomėjus, ar vis dar populiaru vestuvių svečius džiuginti fejerverkais, lazerių ar ugnies šou, A. Olševska tikino, kad kasmet šios tendencijos vis skiraisi. „Yra ledo ir ugnies šou, nors jis vasaros metu nėra labai populiarus, taip pat desertų, barmenų šou“, – vardijo Agnieška.
Vis dėlto, jos nuomone, svarbiausia šventėje – geras maistas ir muzika.
„Vis dažniau jaunieji užsako tokį maisto patiekimą, kad kiekvienam svečiui yra patiekiami užkandžiai, tada pagrindiniai patiekalai. Nors tėvai dar to nelabai supranta – jiems vis per mažai, prašo pridėti daugiau bulvių“, – nusijuokė Agnieška.
Anot vestuvių planuotojos, jaunųjų akyse dažnai atsispindi dilema: rengti šventę Lietuvoje ar už tuos pačius pinigus išskristi toli ir susituokti egzotiškame pasaulio kampelyje.
Beje, A. Olševska suskaičiavo, kad, paskilus paslaugų bei prekių kainoms, vestuvių šventės sąmata taip pat padidėjo. „Tam, ką buvo galima padaryti už 10 tūkst. litų, dabar reikia 10 tūkst. eurų. Nors kokybė ta pati, viskas taip pat, – vardijo vestuvių planuotoja. – O Lenkijoje už tą pačią sumą vestuvininkai gauna keturgubai daugiau nei Lietuvoje.“
Pašnekovės teigimu, vestuvės yra tokia šventė, kurią organizuojant dažnai tenka griebtis plano B. „Kartą jaunieji sugalvojo į kopas, kur vyko ceremonija, atvykti oro balionu. Deja, tą dieną, pakitus orams, vėjas pradėjo pūsti ne į tą pusę, nebuvo galima to padaryti. Teko griebtis plano B – jaunieji į kopas avyko visureigiu“, – šyptelėjo Agnieška.
