„Pradėjome daugiau bendrauti, kai pabaigėme mokyklą ir ėmėme studijuoti Vilniuje. Aišku, skirtingi mokslai: aš – siekiau tapti policininku, o žmona – pedagoge. Bendravome, bendravome ir susituokėme turbūt po poros metų“, – šypsojosi L. Pernavas.
Pasidomėjus, kokia gi darnios santuokos paslaptis, L. Pernavas teigė, kad per 21-erius metus – visko buvo.
„Buvo gerų momentų, buvo ir sunkių, kaip ir pas kiekvieną. Pastaruoju metu, maždaug 12 paskutinių metų, iš esmės dirbu ne ten, kur gyvenu, tai dalį laiko praleidžiu be šeimos.
Viena vertus tai yra labai sunku, kita vertus, gal kai nėra šeimos greta, tai nėra tos rutinos, daugiau galvoji apie šeimą, mažiau ir galimybių susipykti“, – pasakojo vyras.
L. Pernavas neslėpė, kad namais rūpinasi žmona, o jam dėl to sukti galvos per daug niekuomet nereikėjo.
„Per tuos metus teko pakankamai dažnai keisti pareigas ir tarnybos vietą, o žmona tai puikiai suprato, padėjo ir viską darė. Ji ir pati jau 18 metų dirba policininke. Tai pakankamai nemažas laiko tarpas.
Kita vertus, ji turbūt supranta dėl ko grįžti vėlai ar negrįžti, turi ilgiau užsibūti ar kada išvis geriau netrukdyti, nes tądien „jau visko pakanka“. Supranta, nes darbas nėra lengvas ir niekada nebuvo. Iššūkių pakankamai daug esame išgyvenę, tie sunkumai užgrūdino ir kažkaip atsilaikėme“, – apie tvirtą santuoką kalbėjo L. Pernavas.
Nors sutuoktiniai ir stengiasi kartu pabėgti atostogų, tačiau tai nutinka retai.
„Laiko kartu pabūti mažai. Stengiamės kartu pabėgti, esame kelis kartus drauge atostogavę, bet tai nėra paprasta, nes visko nutinka. Tačiau randame galimybių, nes, kaip sakoma, kai nori, tai gali. Aišku, visada norėtųsi dažniau, bet skirti laiko šeimai nėra taip paprasta, kai turi pastoviai važinėti ar negrįžti namo“, – sakė L. Pernavas.
