– Dažnas garsių tėvų vaikus įsivaizduoja gyvenančius tarsi pasakoje, koks Kristės Kaikarytės gyvenimas iš tiesų? Kaip atrodo jūsų diena?

– Mano diena turbūt mažai kuo skiriasi nuo bendraamžių. Esu 3 kurso studentė, tai yra paskutinis kursas ir iki studijų baigimo liks tik pusmetis. Dėl šios priežasties, universitetas apkrauna mokslais ir baigiamaisiais darbais. Atsikėlus iš ryto einu į universitetą. Po jo, ištaikius laisvą minutę, skubu į sporto salę. Po jos vėl namai ir vėl mokslai. Įvairūs referatai, projektai. Kaip jau supratote, visas dėmesys į mokslus (šypsosi).

– Studijas pasirinkote sekdama tėvo pėdomis, ar nebuvo laiko, kai gailėjotės tokio žingsnio?

– Taip, studijų krypties pasirinkimui daug įtakos darė mano tėtis. Tačiau tai jis darė netiesiogiai – pats to nenorėdamas. Tiesiog, nuo pat mažens jį laikau savo autoritetu, todėl maniau, kad eidama panašiomis pėdomis galėsiu būti labiau panašesnė į jį. Truputį klydau, nes supratau, kad mes kiekvienas esame skirtingi. Mano tėčiui patinka operuoti, mamai – organizuoti ir tai nereiškia, kad aš turiu daryti tą patį.

Supratau, kad labiausiai į tėtį panaši tapsiu, kai atrasiu savo kelią, nesvarbu, ar tai bus genetika, medicina, ar visai kitas dalykas. Man džiugu kiekvieną dieną matyti, kaip tėvai dirba savo mėgstamą darbą. Dėl šios priežasties mano gyvenimo tikslas yra atrasti sritį, kurioje galėčiau realizuoti save. Kol kas genetikoje savęs nematau, tačiau, nesigailiu įstojusi, nes tikiu, jog nėra atsitiktinų dalykų. Šis mokslas – tik pradžia į savęs atradimą.

– Ar nepykstate, kad visur esate pristatoma kaip „Kaikarienės dukra“? Ar turite ambicijų būti žinoma ir nuolat matoma dėl savo pačios vardo?

– Tikrai nepykstu! Aš juk esu paprasta studentė. Dar nieko ypatingo nenuveikiau. Džiaugiuosi, kai kitos garsių tėvų atžalos gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis ir gauti iš to naudos.

Pavyzdžiui, tapti socialinėmis žvaigždėmis, modeliais ar tiesiog įkurti savo verslą ir tokiu būdu atrasti save. Aš esu kuklesnė. Kad „išeičiau į viešumą“, noriu pirmiausia gyvenime nuveikti tikrai kažką naudingo.

– Ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai?

– Nežinau, kas yra daug. Manau, kad yra privalu reguliariai pasidaryti manikiūrą, pedikiūrą, apsilankyti pas kosmetologę ir kirpėją.

Nesu išvaizdos fanatikė, kuri neišeina iš grožio procedūrų kabinetų. Vidutiniškai kiekvieną dieną sau skiriu apie 1,5 valandos. Nemanau, kad tai yra daug.

– Ką veikiate laisvalaikiu? Ar jus dažnai galima išvysti draugų vakarėliuose, ar renkatės kitokius pasilinksminimo būdus?

– Laisvalaikiu mėgstu laiką leisti sporto salėje. Ten gerai išsikrauti neigiamą energiją, pailsėti nuo įvairių minčių. Taip pat labai mėgstu keliauti. Nesu naktinių klubų ar trankių vakarėlių mėgėja. Geriausiai jaučiuosi vakarus leisdama namie arba gamtoje su artimiausiais žmonėmis.

– Ką pati manote apie plastines operacijas ir tai, kad vis jaunesnės merginos taip tobulina savo išvaizdą?

– Apie plastines operacijas mano nuomonė paprasta. Labai palaikau tas moteris, kurios po tam tikrų gyvenimo įvykių, kaip vaikų gimimas, ligos ar panašiai, turi pakitusias kūno formas, kurios joms neleidžia jaustis pilnavertėmis ir pasidaro plastinę operaciją. Manau, tokia ir yra pagrindinė plastinių operacijų idėja – pašalinti defektus, kurie trukdo. Aišku, visur yra ribos. Merginos, kurios nori atrodyti kuo tobuliau, dažnai tikrai peržengia ribas. Tačiau kiekvienas galime rinktis, o jeigu yra galimybės, tai kodėl gi ne.

– Dabar daugybė merginų propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Ar esate viena jų?

– Aš labai propaguoju sportą! Jo tikrą naudą supranti, kai įsikabini į ritmą. Tada supranti, ką gali prarasti nustojęs sportuoti. Tai ne tik atsirandančios gražios kūno linijos, bet ir vidinė pusiausvyra. Šiandien sportas yra vienas iš didžiausių mano malonumų.

Su mityba kitaip. Tėvai man perdavė nuostabius genus, kurių dėka galiu piktnaudžiauti maistu. Nesu nesveiko maisto mėgėja, tačiau labai sveikai taip pat nesimaitinu. Bet tai dar viena mano svajonė – subalansuoti mitybą. Tikiu, kad tai pasiekus, pasijusiu dar geriau.

– Ar turite silpnybių?

– Kiekvienas turime silpnybių. Mano pati didžiausia – manija saulės akiniams. Visada ieškau kuo įdomesnių.

– Ar turite širdies draugą?

– Turiu, tačiau nesu linkusi to komentuoti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (121)