Agneta ir Linas Kleizos apie sūnaus Jokūbo ligą sužinojo, kai jam tebuvo vos keturi mėnesiai. „Ant jo rankų ir kojų atsirado sausų dėmelių, ypač lenkiamose vietose, ir pradėjo plisti po visą kūną.
Tuomet mano pažįstama gydytoja dermatologė konstatavo, jog tai – atopinis dermatitas“, – atvirą interviu pradėjo A. Kleizienė.
– Kaip reagavote į tokią diagnozę?
– Iš pradžių pagalvojome, kaip taip gali būti. Juk vaikas sveikas, valgo mamos pieną, todėl žinia, kai iš niekur nieko atsirado dermatitas, visiškai šokiravo. Jam viskas prasidėjo dar iki duodant kietąjį maistą, todėl atlikome įvairiausius kraujo tyrimus, alerginius testus, tačiau jie kokios nors konkrečios alergijos neparodė, tik elementarus kraujo tyrimas visuomet rodydavo kokią nors alerginę reakciją. Mažiems vaikams tai itin sunku nustatyti.
– Kaip viskas pasikeitė pradėjus Jokūbui valgyti maistą?
– Prasidėjo toks bangavimas – tai geriau, tai blogiau, ir taip tęsėsi tol, kol gydytoja iš raciono išbraukė kviečius ir jų maisto produktus. Aišku, vėliau alergija pasireiškė ir valgant kitokius produktus, pavyzdžiui, ir dabar – suvalgė omletą su pomidorais, ir kitą dieną atsiranda dėmelių ant pilvo. Sunku suprasti, dėl kurio produkto taip atsitiko. Jis kasosi, viską niežti. Būna, kad ir mieste pamatau vaikų, turinčių tokią pačią problemą, pavyzdžiui, ant kurių veidų yra atsiradusių raudonų dėmių.
Akivaizdu, jog tai yra alergija karvės baltymui ir ji atsiranda nuo įvairiausių jogurtukų, pienuko ar varškytės. Aišku, niekada nežinai, į ką gali sureaguoti ir kaip tai įvyks. Kartais būna labai staigių reakcijų, pavyzdžiui, jeigu Jokūbas suvalgo burokėlių, iš karto „užsidega“ jo žandai, įvyksta žaibinė reakcija, o kartais gali pasireikšti ir po kelių dienų.
– Kokie buvo geriausi gydymo sprendimai?
– Dažniausiai atopikai turi jautrų žarnyną, dėl maisto kyla alergija, todėl mums reikėjo ieškoti su tuo susijusių sprendimų. Atradome probiotikus, kurių tyrimai buvo atlikti Velse su autistais, ir paaiškėjo, jog nuo jų pagerėja žarnyno veikla. Jokūbas visada gauna probiotikų ir vitamino D, nes čia iš saulės tiek negausi.
– Ar Lietuvoje lengva rasti tų gydymo priemonių?
– Gerų probiotiks man lengva rasti, nes aš juos turiu, o anksčiau veždavausi iš Londono. Jokūbo liga ir buvo vienas iš motyvų pradėti savo verslą, atidaryti jaunystės, grožio ir sveikatos namus „Molecule“.
Nusprendžiau atvežti gerų probiotikų į Lietuvą, nes yra ir daugiau šeimų, kurias kamuoja tokia problema, o kartu norėjau padėti ir kitiems, sveikatą puoselėjantiems bei kokybiškų papildų pageidaujantiems žmonėms.
– Ar Jokūbas supranta, kad daug ko negali valgyti?
– Ne, jam dabar yra metai ir dešimt mėnesių, jis nesupranta, kodėl mes negalime jam duoti valgyti to, ko jis nori, jam skauda širdį, jis gailiai prašo to maisto, o, kai negauna, išgyvena, patiria stresą, pradeda verkti. Jis nesupranta, kodėl mes turime slėpti tam tikrus produktus. Bet jeigu kažkas valgo picą, pavyzdžiui, atėję svečiai, tai vis tiek turime duoti kiek nors paragauti, nes kitaip verkia, nervinasi. Taigi maisto pasiūla labai ribota.
– Ar jūs su Linu taip pat pakeitėte savo mitybos įpročius?
– Kai kepu blynus, naudoju miltus be gliuteno, kokosų pieną, taip ir patys šeimoje pradėjome vartoti kitokius produktus, nes kitaip būtų neįmanoma... Jokūbas pamato ir nori... Dabar lyg ir pomidorams pasireiškė alergija, tai jau tenka slėpti. Dar yra daug neišbandytų produktų, ir nežinai, kada gali išlįsti alergija jiems. Pagrindinės priežastys – maistas ir nepakankamas vitamino D kiekis, todėl Jokūbo dietą sudaro šviežia mėsa, daug daržovių, probiotikai, žolelių arbatos ar vanduo. Turime nuolat puoselėti žarnyną.
– Ką rekomenduotumėte mamoms, kurios susiduria su ta pačia problema?
– Apskritai siūlyčiau susimąstyti apie karvių pieno baltymus, nes veršelis skiriasi nuo vaiko. Be to, toks pienas ir tie produktai, kurių yra parduotuvėje, stipriai pakeisti ir pasaldinti, todėl vaikui sunku tai suvirškinti. Kitas dalykas – reikia rašyti dienoraštį, ką valgė, kada atsiranda kokia nors reakcija, atkreipti dėmesį, jei atsirado, neleisti tam įsisenėti ir būtinai tepti emolientais, prausti vaiką.
Žandukus galima patepti ekologišku kokosų aliejumi, yra visokių būdų, svarbu, kad ta oda būtų pamaitinta. Svarbiausi dalykai – maudymas ir griežta dieta. Labai sunku nenuolaidžiauti, ne visada pavyksta, bet reikia pamiršti visokius saldžius sūrelius, jogurtukus ir kviečius – makaronus, duonytes bei sausainius. Jų apskritai vaikams nereikia, nes šie produktai neturi jokio maistingumo. Svarbu ugdyti mitybos įpročius. Jokūbas valgo brokolius, kalafiorus, daug vaisių, jis prie to visada pratinamas, todėl ateityje neturėtų patirti didelio šoko, kodėl maitinasi būtent taip.
