Su DELFI bendravusios garsios mamos buvo kategoriškos: arba labai palaikė šią tendenciją, arba buvo nusiteikusios priešingai.
R. Bžeskienė: buvo tokių minčių, bet tai ir liko tik mintimis
Dviejų mergaičių mamos Redos Bžeskienės nuomone, ši mada gali būti kenksminga. „Man gražu, tačiau nei vienai, nei kitai dukrai nesu jų įvėrusi. Mano nuomonė tokia, kad kai jos bus subrendusios tiek, kad galės pačios pasakyti, jog to nori ir pasiryš iškęsti skausmą, tada įversiu“, – kalbėjo Reda.
Tiesa, antrosios mergaitės R. Bžeskienė susilaukė Tenerifėje, o Ispanijoje ši tendencija itin gaji. „Šiltuose kraštuose tai labai populiaru, visos mergaitės ten su auskariukais. Tad taip, buvo tokių minčių, bet tai ir liko tik mintimis, – teigė pašnekovė. – O mano mergytės tokios aktyvios, kad gali atsitikti ir nereikalingų nelaimių.“
G. Alijeva: verkite, jeigu tik norite
Dviejų vaikų mama Goda Alijeva savo dukrelę jau spėjo papuošti auskarais. Ir nors mergaitei dar tik šešeri, auskarus ji segi jau trejus metus. „Geriausia ausytes praverti kai kūdikiui būna vos keli mėnesiai, nes tada skausmo ne tiek jaučia ir limfa greičiau užgyja. Bet aš pati nespėjau praverti iki kol dukrytei suėjo pusmetis, todėl tą padariau kai jai suėjo treji metukai, – pasakojo Goda. – Man taip vienoje klinikoje pasakojo, kad negerai, kai mamos praveria ausis vaikui, kuriam metukai ar pusantrų, nes tada mergytė krapšto ausytes ir didesnė tikimybė užsikrėsti. Patarė palaukti, kol sueis treji.“
Anot Godos, jokių problemų įvėrus auskarus nekilo. „Trejų metų vaikas jau pakankamai didelis, kad per daug jų nečiupinėtų ir galėtų grožėtis, – šyptelėjo dviejų vaikų mama. – Nors buvo to nerimo, kaip viskas bus, ar nesupūliuos.“
Šešerių Tėja turi vos kelias poras auskarų, tačiau jie – iš brangiųjų metalų, o ne bižuteriniai. „Stengiamės, kad auskariukai būtų nedideli ir pernelyg neišsiskirtų“, – tikino Goda.
G. Alijeva pasakojo, kad skausmo mažylė nejuto, daugiau gąsdino garsas vėrimo metu.
Pasidomėjus, ar kitoms mamos patarų nebijoti papuošti savo dukrų, ji atsakė nedvejodama: „Žinoma, kad verkite, jeigu tik norite, bet jei nespėjate iki pusmečio – palaukite trejų metukų, kad nebūtų daugiau problemų nei džiaugsmo“.
I. Stumbrienė: to nedariau ir nežadu greitu metu daryti
Dukros ir sūnaus mama Inga Stumbrienė apie šias grožybes turi visiškai kitokią nuomonę. „Aš to nedariau ir nežadu greitu metu daryti, nes, manau, vaikas dar yra per mažas tokiam papuošalui, tuo pačiu yra tikimybė ir užsikrėsti. Mažam vaikui ir taip pakanka potyrių, – griežtai kalbėjo dešimtmetės mama. – Vaikas gali ir nusikrapštyti, ir nusiplėšti. Paskui galima turėti daugiau problemų nei grožio.“
Savo dukrai Inga siūlo palaukti bent šešiolikos ir tada nuspręsti, nori ji pasipuošti auskarais ar ne. „Žmogus tada tampa šiek tiek atsakingesnis ir ramesnis. Aš ir pati auskarus įsivėriau būdama maždaug šešiolikos ir tik dėl atsargumo bei saugumo. Šiuo atveju grožis tikrai nėra pagrindinis dalykas, – kalbėjo Inga. – O dukra pasitiki mano nuomone, kad tai galės padaryti, kai neberūpės dūkimai ir žaidimai, kai taps ramesnė.“
I. Martinkėnaitė: pati auskarus įsivėriau būdama 24-erių
Ketvirtokę dukrą auginanti Ingrida Martinkėnaitė taip pat neskuba savo dukros papuošti auskarais. „Nevėriau, nors to noro pas ją buvo, gal draugių įtaka, kai kiti tėveliai ar mamytės mažoms mergytėms praveria ausis, bet aš kažkaip vis atkalbėdvau, nes pati auskarus įsivėriau būdama 24-erių, – pasakojo I. Martinkėnaitė. – Buvau aktyvi ir kažką užsisegdavus jausdavau tai kaip kokį svetimkūnį. Stengiuosi jai paaiškinti, kad kai ji užaugs ir tikrai norės – įsivers. Nematau kažkokios būtinybės.“
Pasidomėjus, ką ji mano apie mamas, kurios auskarus įveria dar naujagimėms, ji nedvejojo: „Manau, kad tai nėra būtina, o pasipuošti galima įvairiais būdais. Maža koks uždegimas ar dar kas, o randai lieka visam gyvenimui. Nemėgstu nei kažkokių tatuiruočių, nes tai yra tai, ko tu negalėsi pakeisti visą gyvenimą. Nedrįsčiau to daryti, nes gal po poros metų persigalvočiau ir paskui tektų gailėtis“.
Nors Ingrida – matomas žmogus, tikina, kad puošiasi tik lipdama į sceną. „Šiokiadieniais man to nereikia“, – tvirtino I. Martinkėnaitė.
Gydytojo verdiktas: patarčiau verti kuo vėliau
Kauno klinikų gydytojas otorinolaryngologas Evaldas Padervinskis DELFI pasakojo, kad ši mada yra žalinga ir jis nerekomenduotų mažyles skubėti puošti auskarais.
„Medicininiu požiūriu nėra nurodyta, kada tai jau galima daryti, bet galiu pasakyti, su kuo mes susiduriame. Didžiausia problema – higiena. Pačioje pradžioje auskariukus reikia labai prižiūrėti, o tėvai, juos įvėrę, dažnai tai pamiršta ir prisimena tik tada, kai auskaras įauga į odą, esančią ausies kaušelyje. Tada mes turime jį chirurgiškai pašalinti. Jei šaliname kūdikiui, negalime to atlikti nejautroje, jei vaikas didesnis – galime atlikti vietinę nejautrą“, – kalbėjo gyd. E. Padervinskis.
Anot gyd. E. Padervinskio, per metus skaičiuojama apie 30-40 atvejų, kai vaikams būtina pašalinti auskarus.
„Kita rizika – infekcijos. Tai pasitaiko retai, bet tikėtina. Žinoma, yra antibiotikai ir tokie žmonės susitvarko namuose, tad mes jų nematome, tačiau tokių atvejų yra“, – kalbėjo E. Padervinskis.
Gydytojo nuomone, auskarus vertėtų verti tada, kai vaikas pats nori, o jei veriama labai mažiems – tėvai turi labai prižiūrėti. „Manau, kad kai auskarai veriami kūdikiams, tai būna mamos užgaida, o ne vaiko, – teigė pašnekovas ir pridūrė. – Medicininiu požiūriu patarčiau verti kuo vėliau.“
E. Paderviskis pasakojo, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas auskarą išsiplėšia visiškai netyčia, tačiau, anot jo, tokių dalykų pasitaiko ir suaugusiems.
Vis dėlto, pasak gydytojo, bet kuri intervencija į žmogaus kūną turi savo riziką.
