Registrų centro duomenimis, vienas iš sklypų minėtoje teritorijoje priklauso verslininkui, riešutų ir džiovintų vaisių platintojos, bendrovės „Arimex“ įkūrėjui Arnui Jurskiui.

Šalia jo sklypo, valstybinėje žemėje, yra tankiai suaugusi gyvatvorė, tiesa, plyšys, pro kurį galima patekti į teritoriją, yra paliktas.

Kiek anksčiau DELFI žurnalistams apsilankius minėtoje vietoje, buvo matyti, kad A. Jurskio esą pasisavintoje teritorijoje stovi batutas, kabo sūpynės.

Arnui Jurskiui priklausantis žemės sklypas - pirmas iš kairės, raudonai pažymėta užgrobtos žemės dalis

DELFI susisiekus su A. Jurskiu, šis tikino, kad valstybinėje žemėje nevykdė jokio savivaliavimo, perkant nuosavybę viskas atrodė taip, kaip ir dabar. „Šį namą įsigijau prieš dvejus metus. Visas kiemas, kaip atrodo dabar, taip atrodė ir tada. Viskas buvo padaryta prieš man įsigyjant, – kalbėjo A. Jurskis. – Visos tos gyvatvorės, nes kitokių užtvarų ten nėra, tik krūmai, padarytos prieš penkerius ar net dešimt metų. O namą pirkau prieš dvejus metus ir nuo to laiko nieko nesu ten daręs, niekam nieko užtvėręs ir jokių kliūčių nesudaręs. Ir gyvatvorės, ir medžiai. Viskas liko kaip buvę. Ar jūs įsivaizduojate, kad turėjau nueiti ir išpjauti visas tujas, kurios ten jau dešimt metų auga?“

Pasidomėjus, kodėl jis, įsigijęs nuosavybę, nusprendė vieną jo šoną palikti atvirą, neužsitverti tikslios savo nuosavybės ploto, A. Jurskis kalbėjo nedaugžodžiaugdamas: „Neturiu jums aiškinti, ar aš noriu gyventi užtvertame kieme, ar atvirame. Ta teritorija taip pat neužtverta, paliktas praėjimas ir iš vieno, ir iš kito galo. Visi, kas norėjo, galėjo įeiti. Nejau būtinai savo kiemą turiu užsitverti kažkokia metaline tvora?“

Raudonai pažymėta prie A. Jurskiui priklausančio sklypo esanti žemės dalis, ribojama gyvatvorės

Verslininko teigimu, jokių priekaištų dabar vykstančiam teritorijos atlaisvinimu jis neturi. „Kaip aš galiu turėti priekaištų, jei valstybinėje žemėje tarnybos tvarkosi kaip joms priklauso? Ne mano kieme jos tvarkosi, o valstybinėje žemėje. Niekada niekam jokių priekaištų nebuvo pareikšta ir nebus“, – tikino A. Jurskis ir pridūrė, kad jo krūmai nesudaro didelių kliūčių, priešingai nei šiame rajone esantis kitas namas, kurio teritorija tveriama metalinėmis tvoromis.

Išgirdęs klausimą, ar dabar, kai prie pat jo namų bus nutiestas dviračių takas, jis planuoja kažkaip pažymėti ar užsitverti savo sklypo ribas, verslininkas nepanoro to atskleisti.

Atlaisvintoje teritorijoje miestiečius džiugins dviračių takas

Tvorų griovimo darbų pradžioje dalyvavęs R. Šimašius tikino: „Visiems šiandien žinia yra aiški, kad žemės užgrobimas ten, kur vilniečiai nori vaikščioti, palei upę, tiems laikams atėjo pabaiga. Aš nežinau, ką tie žmonės galvojo užsisodinę trijų skirtingų medžių: tujų, gudobelių ir eglių gyvatvores.“

Anot jo, dar šįmet čia turėtų būti nutiestas dviračių takas.

„Dabar vyksta parengiamieji darbai tako tiesimui, laikas yra pats palankiausias, pavasaris, paukščiai dar neperi. Vėliau pjauti krūmynus yra kiek didesnis iššūkis ir tai nelabai atsakinga, – kalbėjo R. Šimašius. – Vasarą jau yra numatomas tako tiesimas. Šiais metais planuojama, kad dviračių takas jau bus, dar laukia viešųjų pirkimų tam tikros procedūros.“

Daugiau apie vykdytus griovimo darbus skaitykite čia.

Neries pakrantė Vilniuje, Žvėryne:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)