Iki maždaug ketverių metų S. Skambinas vertė mamą nerimauti dėl ant galvos neaugančių plaukų.
„Tiek liaudiškų priemonių, kiek tuomet man teko išmėginti, turbūt niekas nė neįsivaizduoja egzistuojant. Svogūnai, dilgėlių ar riešutų nuoviras, ricinos aliejus, kiaušinio trynys, juoda duona, soda, sausi kukurūzų miltai... Galėčiau ilgai vardinti“, – juokėsi S. Skambinas.

Nors, aplankiusi daugybę senolių ir išklausiusi jų patarimų, būsimo šokėjo mama jau buvo praradusi viltį, mokyklą jos sūnus vis dėlto pradėjo lankyti būdamas ilgaplaukis.

„Plaukais – jų tankumu ir vešlumu, tikrai labai džiaugiuosi. Daug mano bendraamžių skundžiasi, jog jie slenka, o man, tam, kad plaukus išsaugoti, nereikia dėti jokių pastangų“, – sakė S. Skambinas.

Iki šiol jis pasitenkindavo kas mėnesį užsukdamas pas kirpėją ir kasdien naudodamas kokybišką šampūną.

„Man tinka toks pats, koks tinka Karinai! Gerai, jog ji dėlto, kas skolinuosi jos išsirinktąjį, nepyksta“, – sakė pašnekovas, vis dėlto nusprendęs iš K. Murausko salono į namus parsinešti nuosavą jam patikusio vadinamojo „ledo šampūno“ buteliuką.

S.Skambinas tvirtino, kad jam svarbi stilinga šukuosena ir plaukų švara.

Šokėjas patikino – jei tik kol plaukas pasirodytų ne vietoje, nedvejodamas jį nusikirptų pats.