DELFI kalbintas sostinės kailių salono „Karališkas tigras“ savininkas Mečislovas Subelis įvardijo, kad G. Kildišienės kailiniai pasiūti iš ruonio kailio, puošti lapės apykakle. „Gal konkrečiau ne ruonio, o Baikalo nerpos, tačiau tai tiesiog ruonio rūšis, – įvardijo M. Subelis. – Tiesa, manau, kad jie kažkur siūti, o ne pirkti salone.“

Ruonių kailių importas į Europos bendriją (toliau – EB) ribojamas jau kelerius metus. DELFI susisiekus su Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vedėju Dariumi Mikelaičiu, šis tai patvirtino.

Anot pašnekovo, produktų iš ruonių importą ir pateikimą į rinką be kitų teisės aktų papildomai reglamentuoja net keli Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentai.

Greta Kildišienė

„Vadovaujantis minėtų reglamentų nuostatomis, ruoniais pripažįstami bet kurios rūšies (Phocidae, Otariidae ir Odobenidae) irklakojai, o produktams iš ruonių priskiriami visi perdirbti arba neperdirbti iš ruonių kilę arba gauti produktai, – DELFI kalbėjo D. Mikelaitis. – Užtikrinant, kad minėtuose reglamentuose numatytos suderintos taisyklės būtų visiškai veiksmingos, šios taisyklės taikomos ne tik EB pagamintiems produktams iš ruonių, bet ir tiems, kurie įvežami į EB iš trečiųjų šalių.“

Tiesa, yra kelios išlygos, pagal kurias į EB galima importuoti ruonių kailius. „Medžioklė yra neatsiejama čiabuvių bendruomenių kultūros ir jų narių identiteto dalis ir yra pripažįstama Jungtinių Tautų deklaracijoje dėl vietos gyventojų teisių. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1007/2009 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir siekiant apginti pagrindinius ekonominius ir socialinius inuitų bendruomenių, kurios medžioja ruonius pragyvenimo tikslais, interesus, į rinką leidžiama pateikti tik ruonių produktus, pagamintus iš inuitų ir kitų čiabuvių bendruomenių sumedžiotų ruonių ir atitinkančius minėtame straipsnyje nustatytas sąlygas“, – teigė Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vedėjas.

Greta Kildišienė

Importuoti produktus iš ruonių taip pat leidžiama, kai importas yra atsitiktinis ir importuojamos tik keliautojų arba jų šeimos narių asmeninėms reikmėms naudojamos prekės. Tiesa, šiam importui taip pat taikomi reikalavimai.

„Į Lietuvos Respubliką draudžiama komerciniais tikslais, pardavimui ar gamybai, įvežti grenlandinio ruonio (Pagophilus groenlandica) ir ruonio kuoduočio (Cystophora cristata) gyvus jauniklius, taip pat neapdorotas, išdirbtas ar kitaip apdorotas odas, neapdorotus ir apdorotus jų kailius bei visų rūšių dirbinius iš jų. Šis draudimas netaikomas produktams, kurie yra šiaurės tautų tradicinės medžioklės rezultatas“, – teigė pašnekovas.

Greta Kildišienė

DELFI pasidomėjus, ar į draudžiamų importuoti ruonių kailinių sąrašą įeina ir Baikalo nepros kailis, kuriuo puošiasi Seimo narė Greta Kildišienė, D. Mikelaitis tai patvirtino. „Ruoniais pripažįstami bet kurios rūšies irklakojai, o produktams iš ruonių priskiriami visi perdirbti arba neperdirbti iš ruonių kilę arba gauti produktai, – pakartojo specialistas. – Jeigu kalbame apie baikalinį ruonį Pusa sibirica, tai taip, minėtų reglamentų nuostatos taikomos ir šios rūšies egzemplioriams.“

Tiesa, kaip jau minėta anksčiau, reglamente numatyta išimtis, jog importas leidžiamas tuomet, kai jis yra atsitiktinis ir importuojamos tik keliautojų arba jų šeimos narių asmeninėms reikmėms naudojamos prekės

Ekspertas įvardijo kailinių vertę

DELFI kalbintas sostinės kailių salono „Karališkas tigras“ savininkas Mečislovas Subelis įvardijo, kad G. Kildišienės kailiniai pasiūti iš ruonio kailio, puošti lapės apykakle.

Pasidomėjus, kiek gali kainuoti šie kailiniai, ekspertas pabrėžė, kad labai svarbu, kuriuo sezonu G. Kildišienė juos įsigijo. „Mano salone tokius Baikalo nerpos kailinukus galima įsigyti už 2200 eurų, tačiau šiuo metu žiemos prekėms taikome nuolaidą, tai jie tekainuoja apie 1,5 tūkst. Tačiau aš kalbu apie trumpesnių kailinių kainą, – kalbėjo M. Subelis. – Manau, kad jos kailinių kaina turėtų būti nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, nors svarbu, ar ji juos pirko, ar kažkur siuvosi. Greičiausiai apie du tūkstančius.“

Greta Kildišienė

„Ruonio kailis šiek tiek pigesnis už audinės, bet mūsų orams labai tinkamas. Jis – vandens gyvūnas ir jei kailis gerai išdirbtas – kailiai tarnaus ilgai. Dėvėti juos patarčiau iki didžiųjų šalčių, na, tokiu oru, koks yra dabar, iki 10 laipsnių žemiau nulio. Temperatūrai nukritus iki 30 laipsnių žemiau nulio, reiktų rimtesnio kailio, nors ruonio kailinius lietuvės mėgsta, nes jie elegantiški, dažniausiai puošiami lapės apykakle“, – kalbėjo pašnekovas.

Kailinių kaina, anot M. Subelio, labai priklauso nuo sezono. „Jei juos pirko iki Naujųjų metų, tai buvo viena kaina, jei po Naujųjų – kita. Dar kita kaina galėjo būti vasarą“, – verslo subtilybes atskleidė M. Subelis.

Susisiekti su G. Kildišiene DELFI nepavyko.