„Kas kaip žurnalistiką supranta. „Įsijungi pokvailės mygtuką ir lakstai su mikrofonu ir visokiais nesąmoningais klausimais, supranti, nu žinai, supranti.“ Neklausikite, pažįstu ar ne, susipažinti kažkodėl nenoriu“, – feisbuke rašė žurnalistė Rita Miliūtė, pasidalydama trumpu vaizdo įrašu.
Po tokio R. Miliūtės pareiškimo su DELFI kalbėjusi Donata Gutauskienė-Laisva sakė nesuprantanti šio įrašo prasmės. „Norėčiau priminti, kad yra kelios žurnalistikos sritys. Ta sritis, kurioje aš dirbau, ta vadinamoji geltonoji, to ir reikalauja iš tokiose laidose dirbančių žurnalistų. Tas pats politikų sekimas, kaip ir šiuo atveju, į tualetą. Tai tiesiog uždavinys, kurį man reikėjo padaryti dirbant tame darbe, o aš visuomet stengdavausi savo darbą padaryti geriausiai, – neslėpdama nuostabos kalbėjo Donata. – Galbūt ta pati R. Miliūtė gyvenime nedrįstų užduoti tokių klausimų, kuriuos man gyvenime yra tekę užduoti. Manau, kad kiekvienas turi būti geriausias savo srityje.“
Vis dėlto Donatą papiktino ne tik kritikos strėlės, skriejusios į jos „daržą“, bet pats faktas, jog taip buvo paskatintos patyčios. „Mes daug kalbame apie patyčių mažinimą, kaip reikia vienas kitą gerbti. Garsiai kalbame apie tai, kad vaikai vieni iš kitų mokyklose tyčiojasi, kad reikia tai stabdyti, tačiau štai jums puikus pavyzdys, – kalbėjo pašnekovė. – Štai R. Miliūtė, prie jos prisidėjo L. Janušonytė, sporto žurnalistė (pastaroji prisidėjo prie diskusijos, įsisiūbavusios po R. Miliūtės įrašu – DELFI), ten parašiusi „durnelė, kvailelė“. Tokios žinomos, išsilavinusios, save gerbiančios moterys leidžia sau viešai rašyti, kad kažkokia Gutauskienė yra „durnelė“ ir „kvailelė“. Tai apie ką mes kalbame? Ko mes dar norime iš tos visuomenės? Aš „apakus“, laikiau jas normaliomis, solidžiomis moterimis.“
Pasidomėjus, ar pačiai Donatai, pradėjus dirbti pramogų žiniasklaidoje, nereikėjo „perlipti per save“, ši neslėpė: „Aišku, reikėjo. Būdavo tokių situacijų, kai pagalvodavau, kad aš, kaip žmogus, taip nesielgčiau, bet žinojau, ko iš manęs reikalauja prodiuseriai ir laidos formatas, o mano tikslas visuomet buvo ir iki šiol yra išlikęs toks pats – padaryti savo darbą kuo geriausiai. Nors taip, tikrai būdavo, kad galvoji, kaip nesinori, bet „įjungi“ kažkokį vidinį mygtuką, kaip sakiau tame interviu (R. Miliūtės paviešintame vaizdo įraše – DELFI), eini ir padarai.“
Donata atvira – tikrai nemato savęs tokiame žurnalistiniame amplua, kaip ją sukritikavusios moterys. „Aišku, reikia pasidžaugti, kad jos dirba tokį darbą, kuris joms labai patinka. Man kažkuriuo metu reikėjo „perlipti per save“, nors dabar esu „užsiauginusi tokią skūrą“, kad galiu važiuoti kaip tankas“, – kalbėjo D. Gutauskienė.
Laisva nėra baigusi žurnalistikos studijų ir to neslepia. „Man kartais būna juokinga, kai pasijuokia iš mano tarmės ar panašiai. Na ir gerai! Aš ir nenoriu būti kaip Miliūtė: sėdėti pilku veidu patamsyje ir uždavinėti analitinius klausimus. Man tai net neįdomu, tai ne mano sritis“, – neslėpė D. Gutauskienė.
Tiesa, pokalbio pabaigoje Donata pridūrė, kad dirbdama televizijoje susidūrė su daugybe praktikantų, kurie šiuo metu dirba įvairiose žiniasklaidos srityse. Ji atvira – ne visi galėjo įprasti prie reikalavimų, kuriuos būtina įvykdyti dirbant toje srityje, kurioje teko dirbti jai.
