Trijų teisėjų kolegija atmetė Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo Vaidotas Grincevičius (Whydotas), Mantas Grincevičius ir Giedrius Sasnauskas išteisinti dėl neapykantos kurstymo prieš socialinę grupę – vaikus.

„Teismas nutarė, kad neįrodytas tyčios buvimas skatinant neapykantą ir smurtą“, – pažymėjo teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Teismas nutarė, kad jaunųjų menininkų daina yra meno kūrinys: „Šioje byloje ginčo objektą – autorių sukurtą ir publikuotą dainą ,,Šėtone prašau“ – teismas traktuoja kaip meno kūrinį. Pastebėtina, jog šiuolaikiniai meno ar į jį pretenduojantys kūriniai nebūtinai atitinka aukštus etinius ar estetinius standartus, kartais yra išreiškiami ir per neigiamų bei visuotinai nepriimtinų dalykų prizmę, tačiau bet kuriuo atveju kūrinio vertinimas ir jo supratimas yra labai subjektyvus ir individualus dalykas.“

Trijų teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad prieštaringai vertinama daina, dėl kurios jaunieji menininkai atsidūrė kaltinamųjų suole, tėra tik juodasis humoras, o tokia jų, kaip menininkų išraiška negali būti ribojama, nes kitaip būtų pažeista saviraiškos laisvė.

„Daina „Šėtone, prašau“ nėra pirmas V. Grincevičiaus, M. Grincevičiaus bei G. Sasnausko viešai publikuotas ir prieinamas neapibrėžtam žmonių skaičiui kūrybinės veiklos rezultatas, – pažymėjo teismas. – Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, šie autoriai yra sukūrę ir viešai pateikę kitų savo kūrinių. Tai leidžia daryti išvadą, jog minėti autoriai turi savo meninį braižą, paremtą juodu humoru, o daina „Šėtone prašau“ yra jų kūrybinės veiklos tęsinys. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime dėl Lietuvos menininkų rūmų nurodė, kad viena iš saviraiškos laisvės pasireiškimo formų yra kūrybinė veikla. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojama, kad viešasis interesas kinta, kad kultūra ir kūryba taip pat saviraiškos forma. Kūrybos laisvė (apimanti kūrybos proceso laisvę ir kūrybos sklaidos laisvę) yra viena svarbiausių sa­viraiškos laisvės, kuri visuotiniu pripažinimu yra viena iš žmogaus prigimtinių laisvių ir kurią įtvirtina, gina bei saugo Konstitucija, pasireiškimų.

Savaime suprantama, kad saviraiškos laisvės turinys yra platesnis nei kūrybos laisvės ir ja neapsiriboja. Kūrybos laisvė (kaip ir saviraiškos laisvė apskritai) yra neatskiriamai susijusi ir su Konstitucijos 25 str. įtvirtintomis žmogaus teisėmis turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti (įsitikinimų bei jų raiškos laisve) ir laisve ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (informacijos laisve), kurios savo ruožtu taip pat yra viena su kita tiesiogiai susijusios.“

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, įsiteisėjo iš karto nuo jos paskelbimo. Tiesa, prokurorai dar turės galimybę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, jeigu manys, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąįj įstatymą.

Anykščių rajono apylinkės teismas, išteisinęs dainos „Šėtone, prašau“ autorius, nuosprendyje nurodė, kad tokį sprendimą priėmė remdamasis ne tik Lietuvos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika – kaltinamieji nepažeidė saviraiškos laisvės.

Anot daugiau nei metus bylą nagrinėjusios teisėjos Zitos Gavėnienės, vien už dainoje išsakytus žodžius negali būti baudžiama – vien teiginių išsakymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, be to, kaltinamųjų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios požymių.

Teisėja Z. Gavėnienė taip pat pabrėžė, kad jaunieji menininkai netinkamai įgyvendino saviraiškos laisvę, tačiau jų daina ir vaizdo klipas negalėjo sukelti jokios realios grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – pažeisti vaikų teises.

„Ši moralei prieštaraujanti daina ir vaizdo klipas negalėjo realiai sukurstyti portalo skaitytojų smurtauti prieš vaikus ar fiziškai su jais susidoroti“, – nurodoma teisėjos paskelbtame nuosprendyje.

Teismas pripažino, kad daina yra neigiamo ir niekinančio pobūdžio, nukreipta prieš vaikus, bet neatitina kurstymo prieš vaikus, skatinimo su jais susidoroti sąvokos.

„Teismas nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktomis ekspertizės išvadomis, kad kaltinamieji komunikacijos aktu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus kaip žmonių grupę, – pabrėžė teisėja. – Byloje pateiktos eksperto išvados neatskleidžia kaltinamųjų tyčios.“

Teisėja taip pat nurodė, kad eksperto L. Laužiko išvados, kad daina buvo siekiama imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus, tėra tik jo asmeninės prielaidos.

„Surintų byloje įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamųjų tiesioginės tyčios, jog jie, sukurdami dainą ir jai vaizdo klipą, bei išplatindami tokį komunikacijos aktą internete, suprato savo sukurto kūrinio prasmę, suvokė jų pasekmes ir to norėjo“, – sakė teisėja.

„Nors daina ir vaizdo klipas yra neigiamo turinio, vien tik neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo klipe, nesant konkrečių tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prieš vaikus, negali buti pripažįstama nusikalstama veika: ši daina ir vaizdo klipas nėra tokio pavojingo turinio, kurį galima būtų vertinti, kaip kurstantį neapykantą, niekinimą ar diskriminaciją“, – pabrėžė teisėja.

Whydotas: absurdas, kd mus teisia

Bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad jaunieji kūrėjai nesantaiką kurstė prieš vaikus. Sukūrę, įrašę „Šėtone, prašau“ ir interneto svetainėje „YouTube“ patalpinę vaizdo įrašą Troškūnų miestelio menininkai iš pareigūnų sužinojo, kad šiuo kūriniu jie tyčiojasi, skatina neapykantą ir kursto diskriminuoti socialinę žmonių grupę – vaikus – dėl jų amžiaus, socialinės padėties ar pažiūrų.

„Absurdas – neteisinga, kad mus teisia“, – ne kartą sakė Whydotas. Tiesa, kai policija dar 2014 m. lapkritį brolių ir jų pusbrolio namuose atliko kratas bei paėmė kompiuterinę techniką, anksčiau su teisėsauga nesusidūrę vaikinai, patarti jiems valstybės paskirto advokato, sutiko su pareikštais įtarimais ir gailėjosi, jog padarė nusikaltimą, kuriuo juos kaltino.

Dėl to 2015 m. balandį jie visi buvo nubausti baudžiamuoju įsakymu – broliams skirtos baudos, o tuo metu dar jų pusbroliui nurodyta naktimis būti namuose. Tik tuomet, kai suprato, jog savo biografijoje turi teistumą, jaunuoliai teismo verdiktą užginčijo, o teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimą teisiamuosiuose posėdžiuose.

Per daugiau kaip metus buvo surengta daugybė posėdžių, apklausta daug liudytojų, baudžiamojon atsakomybėn patraukti menininkai pakeitė net advokatą, nes šis esą nevykdė įsipareigojimų.

Teisme buvo apklaustas ir skundą dėl policijai dėl „Šėtone, prašau“ parašęs homoseksualios orientacijos neslepiantis vyras, nors nei jis, nei kas nors kitas byloje taip ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Savo ruožtu nesnaudė ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai, į teismo posėdžius Anykščiuose atvykdavę iš Panevėžio, – po teismo paskirtos papildomos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto L. Laužiko atliktos ekspertizės, kuri vėl nebuvo palanki menininkams, pakeitė kaltinimus ir į pagalbą net pasitelkė viešus kunigo egzorcisto Arnoldo Valkausko pasisakymus feisbuke.

Dainos kūrėjus stojo ginti pramogų pasaulio garsenybės

Tačiau su eksperto išvada, kurioje įžvelgiamas nesantaikos kurstymas prieš vaikus, abejoja žinomi menininkai – teisme buvo apklausti humoristas Paulius Ambrazevičius ir dainininkas Marijonas Mikutavičius.

„Tai, ką Whydotas daro, galima vertinti vienaip ar kitaip, bet šiame teismo procese matau, kad gali būti labai liūdna pasekmė ir nereikalingas precendentas, užkertantis kelią kurti kitiems kūrėjams, – teisme yra sakęs dainininkas M. Mikutavičius. – Gyvename laisvoje visuomenėje, kurioje žmonės gali save reikšti visais įmanomais būdais, kaip ir kiti turi galimybę tuo piktintis. Juk laisvo pasaulio didysis laimėjimas – konfliktas, jeigu kažkas kuria ir savo kūrybą demonstruoja, natūralu, kad gali tikėtis neigiamos reakcijos, bet man nesuvokiama, jog mes dabar esame salėje, ant kurios durų yra užrašyta, jog čia yra baudžiamųjų bylų salė.“

Kad skandalingos dainos autoriams pateikti kaltinimai prasilenkia su realybe, teisme buvo sakęs ir humoristas P. Ambrazevičius.

„Atskiriu humorą nuo vulgaraus raginimo susidoroti, o ar ši daina yra meno kūrinys, pasakysiu vienareikšmiškai – tai yra meno kūrinys, nes yra muzikos kūrinys, turi melodiją, yra sukurtas vaizdo klipas, dainuoja Whydoto sukurtas personažas, iš žodžių matyti, kad tai humoristinis tekstas, – sakė P. Ambrazevičius. – Nežinau, kodėl ekspertas mano, kad ši daina nėra kūrinys – jeigu tinkamai vertinsime tokius žodžius, tai apie 90 proc. viso pasaulio kūrinių būtų sumalti, o anekdotų karalius Raimondas Šilanskas jau seniai turėtų sėdėti už grotų.“

Teatro režisierė: kūryba turi turėti laisvę

Tuo metu daugybe meno premijų apdovanota Anykščių teatro režisierė Jolanta Pupkienė sakė, kad jaunuosius kūrėjus smerkiantys žmonės turėtų labiau susirūpinti per televizijas rodomu šlamštu ir nuogais papais koncertuojančiomis dainininkėmis.

„Kūryba turi turėti laisvę, – sakė J. Pupkienė. – Kūryba neturi turėti sienų, apskritai, jeigu kūrėjas kurdamas galvos, kokį žodį parašyti ir kaip čia į tai sureaguos, tai niekas neįvyktų gyvenime apskritai. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta Lietuvoje su televizija, kokį matome produktą – absoliutus pataikavimas žiūrovui, beveik nėra jokio auklėjimo, tai ir yra tas galutinis rezultatas. Jeigu mes, demokratiškoje šalyje, vedami iki to, kad menas turi pataikauti žiūrovui, tuomet meno nebebus. Mes jį tiesiog pakarsime.“

Anksčiau Whydotas DELFI ne kartą sakė, kad jam net nebuvo kilusi mintis, jog daina „Šėtone, prašau“ bus įvertinta kaip neapykanta prieš vaikus.

„Žinojome, kad šis įrašas gali iššaukti įvairių reakcijų – tėvai sakė, jog mumis gali susidomėti ir televizija, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, – interviu DELFI sakė jis. – Bet kad bus taip, jog mums iškels baudžiamąją bylą, tikrai nesitikėjome. Juk sveiko proto žmogui net negali kilti abejonių, kad čia yra humoras. Ir šį įrašą įkėlėme ne bet kur, o į komikų kanalą – nesame kokie nors politikai, nerengiame kokių nors eisenų prieš vaikus. Kaip galima sakyti, kad mūsų daina yra neapykantos kurstymas, jeigu ji – humoras.“

Anksčiau teismas už nesantaikos kurstymą Whydotui buvo skyręs beveik 452, jo broliui Mantui – 339 eurų baudas, o Giedriui buvo skirtas laisvės apribojimas – jaunuolis buvo įpareigotas toliau mokytis bei pusmetį neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val.