Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos Zitos Gavėnienės rugpjūčio pabaigoje paskelbto nuosprendžio. Juodojo humoro komedijose „Gautas iškvietimas“ besifilmuojantys anykštėnai Vaidotas Grincevičius (Whydotas), jo brolis Mantas Grincevičius ir jų pusbrolis Giedrius Sasnauskas buvo išteisinti dėl nesantaikos kurstymo prieš socialinę grupę – vaikus.
Apeliacinis procesas vyksta be išteisintųjų – jie į bylos nagrinėjimą neatvyko, bet jiems atstovauja advokatai.
Prieš pradedant bylos nagrinėjmą valstybinį kaltinimą palaikanti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Jelena Sabaliauskienė pareiškė, kad dar prieš pusantrų metų Anykščių policija dainos „Šėtone, prašau“ autoriams nurodė kūrinį pašalinti iš interneto, bet tai iki šiol nepadaryta. Be to, prokurorė nurodė, kad dėl dainos paviešinimo „YouTube“ ikiteisminį tyrimą dar 2014 m. prašė pradėti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – esą jos dabuotojai mano, kad kūriniu yra daroma žala vaikams bei kurstoma prieš juos smurtauti. Pagal šios tarnybos raštą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Ignalinos policijoje, o vėliau sujungtas su byla, kuri šiuo metu yra nagrinėjama teisme.
Prokurorė J. Sabaliauskienė mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, išteisindamas tris kaltinamuosius.
Savo skunde apeliacinės instancijos teismui prokurorė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto Laimučio Laužiko, bet ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išplėstinio specialistų tyrimo išvadas.
„Manau, kad teismas tinkamai neįvertino šių išvadų ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl šio komunikacinio akto pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, taip pat skunde nurodžiau, kad tai yra tyčinis veiksmas – nesutikau su teismo išvada, jog nebuvo tiesioginės tyčios“, – sakė prokurorė J. Sabaliauskienė.
Prokurorė mano, kad išteisindamas dainos „Šėtone, prašau“ autorius apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į eksperto L. Laužiko išvadų, kuriose nurodyta, kad komunikacinis aktas negali būti laikomas meniniu kūriniu, o juo tik bandoma prisidengti. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad dainoje jaučiama agresija, noras išsilaisvinti iš visuomeninių normų, be to, joje kurstoma smurtauti ar net nužudyti vaikus, skleidžiamos idėjos kai kam gali atrodyti kaip sektinos.
Įžvelgė grėsmes: nežinome, kokios mintys gali šauti į galvą
Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė mano, kad dėl nepakankamos patirties vaikai matytą vaizdą gali perkelti į tikrovę ir ypač šiais laikais, kai jie laisvai gali naudotis internetu.
„Mūsų valstybės pareiga yra užtikrinti vaikų apsaugą“, – pabrėžė ji.
Valstybinį kaltinimą palaikanti J. Sabaliauskienė taip pat pažymėjo, kad nors daina nebuvo sukelta jokių padarinių, bet tokia grėsmė galėjo kilti.
„Jie (išteisintieji – aut. past._ gyvena mūsų visuomenėje, jiems puikiai yra žinoma, kad Lietuvoje yra asmenų, kurių psichinė būklė nestabili, yra ligonių, narkomanų, yra negerų ir agresyvių žmonių, kurie naudojasi internetu“, – sakė ji.
Prokurorė ne kartą akcentavo, kad dainos „Šėtone, prašau“ žodžiai vaikams gali sukelti baimę ir siaubą, nesaugumo ir grėsmės gyvybei jausmą.
„Teisėjai turėtų patys sau pasakyti, ar galės šį komunikacijos aktą demonstruoti savo vaikams ar anūkams“, – kreipdamasi į bylą nagrinėjančius teisėjus kalbėjo J. Sabaliauskienė. Ir čia pat pateikė pasakojimą iš savo darbo praktikos – prieš 16 metų Biržų rajone vienas šešiolikmetis žiemos metu į ūkinį pastatą nusivedė du mažamečius vaikus ir ėmė juos nurenginėti. Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, bet vaikus spėjo išgelbėti jų motina. Vėliau, pasak prokurorės, mažamečius nuskriaudęs nepilnametis buvo pripažintas nepakaltinamu, jis ekspertams nurodė, jog jo galvoje „skamba balsai“.
„Todėl mes šiuo metu nežinome, ar kas įsiklausė ir pasinaudojo dainos žodžiais, bet žinodami, kokia yra mūsų aplinka, juoba, kad prieigą prie interneto turi kiekvienas, drąsiai galime teigti, kad šiame komunikacijos akte išsakyti žodžiai gali būti siektini ir yra pavojingi“, – pabrėžė ji.
Savo skunde prokurorė prašo išteisintuosius Grincevičius ir G. Sasnauską pripažinti kaltais bei jiems skirti pinigines bausmes: V. Grincevičiui – 677, o M. Grincevičiui ir G. Sasnauskui – po 564 Eur baudas.
Ji mano, kad daina taip pat turi būti konfiskuota, ją taip pat turėtų būti uždrausta platinti.
Advokatas: per televiziją ne tokių dalykų galima pamatyti
Su prokurorės pozicija kategoriškai nesutinka V. Grincevičius – atsiliepime į skundą jis nurodė, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesutiko su eksperto L. Laužiko pateiktu dainos vertinimu, nes šioje išvadoje esą yra tik nurodė subjektyvi vieno asmens nuomonė. Pasak jo, dauguma žmonių šią dainą suprato kaip juodąjį humorą, tai patvirtino ir ne vienas liudytojas, atvykęs į teismą.
Tuo metu brolius Grincevičius ginantis advokatas Arnoldas Šukaitis teisme stebėjosi, kad prokurorai kėsinasi į saviraiškos laisvę Lietuvoje.
„Man labai liūdna, kad prokuratūra vietoj to, kad įvertintų veiklą, kėsinasi į mūsų valstybės pamatus – demokratiją, kurių viena yra iš išraiškų – saviraiškos laisvė, – sakė A. Šukaitis, kuris anksčiau yra dirbęs teisėju. – Iškyla dilema – ar iš tikrųjų mūsų valstybėje galima leisti viską, nevaržomas mintis ar galbūt reikėtų užkirsti kelią kai kuriai informacijai. Į tai ir teks atsakyti teismui.“
A. Šukaitis pabrėžė, kad kaip bevertintume dainą, kuri gali kelti įvairių minčių, jos autoriai siekė tik vieno tikslo – populiarumo. Ir tai pasiekė.
„Sutinku, kad tai nebrandžių asmenų kūrinys, bet ar tie žodžiai, pasakyti kūrinyje, yra nusikalstami?“ – advokato nuomone, turėtų būti paliktas išteisinamasis nuosprendis. Jo teigimu, net per nacionalinę televiziją yra rodomas daug įvairių kūrinių, kuriuos būtų galima vertinti kaip smurto propagavimą prieš kurią nors atskirą žmonių grupę.
Kolegos nuomonei pritarė ir advokatas Arvydas Penelis, teismo pršaęs palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį. Ar teisėjai pritars šiai pozicijai, paaiškės gruodžio 19 d. - Panevėžio apygardos teismo paskelbtas verdiktas įsiteisės iš karto nuo jo paskelbimo.
Dainos vertinimas – prieštaringas
Anykščių rajono apylinkės teismas, išteisinęs dainos „Šėtone, prašau“ autorius, nuosprendyje nurodė, kad tokį sprendimą priėmė remdamasis ne tik Lietuvos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika – kaltinamieji nepažeidė saviraiškos laisvės.
Anot daugiau nei metus bylą nagrinėjusios teisėjos Z. Gavėnienės, vien už dainoje išsakytus žodžius negali būti baudžiama – vien teiginių išsakymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, be to, kaltinamųjų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios požymių.
Teisėja Z. Gavėnienė taip pat pabrėžė, kad jaunieji menininkai netinkamai įgyvendino saviraiškos laisvę, tačiau jų daina ir vaizdo klipas negalėjo sukelti jokios realios grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – pažeisti vaikų teises.
„Ši moralei prieštaraujanti daina ir vaizdo klipas negalėjo realiai sukurstyti portalo skaitytojų smurtauti prieš vaikus ar fiziškai su jais susidoroti“, – nurodoma teisėjos paskelbtame nuosprendyje.
Teismas pripažino, kad daina yra neigiamo ir niekinančio pobūdžio, nukreipta prieš vaikus, bet neatitina kurstymo prieš vaikus, skatinimo su jais susidoroti sąvokos.
„Teismas nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktomis ekspertizės išvadomis, kad kaltinamieji komunikacijos aktu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus kaip žmonių grupę, – pabrėžė teisėja. – Byloje pateiktos eksperto išvados neatskleidžia kaltinamųjų tyčios.“
Teisėja taip pat nurodė, kad eksperto L. Laužiko išvados, kad daina buvo siekiama imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus, tėra tik jo asmeninės prielaidos.
„Surintų byloje įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamųjų tiesioginės tyčios, jog jie, sukurdami dainą ir jai vaizdo klipą, bei išplatindami tokį komunikacijos aktą internete, suprato savo sukurto kūrinio prasmę, suvokė jų pasekmes ir to norėjo“, – sakė teisėja.
„Nors daina ir vaizdo klipas yra neigiamo turinio, vien tik neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo klipe, nesant konkrečių tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prieš vaikus, negali buti pripažįstama nusikalstama veika: ši daina ir vaizdo klipas nėra tokio pavojingo turinio, kurį galima būtų vertinti, kaip kurstantį neapykantą, niekinimą ar diskriminaciją“, – pabrėžė teisėja.
Whydotas: absurdas, kd mus teisia
Bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad jaunieji kūrėjai nesantaiką kurstė prieš vaikus. Sukūrę, įrašę „Šėtone, prašau“ ir interneto svetainėje „YouTube“ patalpinę vaizdo įrašą Troškūnų miestelio menininkai iš pareigūnų sužinojo, kad šiuo kūriniu jie tyčiojasi, skatina neapykantą ir kursto diskriminuoti socialinę žmonių grupę – vaikus – dėl jų amžiaus, socialinės padėties ar pažiūrų.
„Absurdas – neteisinga, kad mus teisia“, – ne kartą sakė Whydotas.
Tiesa, kai policija dar 2014 m. lapkritį brolių ir jų pusbrolio namuose atliko kratas bei paėmė kompiuterinę techniką, anksčiau su teisėsauga nesusidūrę vaikinai, patarti jiems valstybės paskirto advokato, sutiko su pareikštais įtarimais ir gailėjosi, jog padarė nusikaltimą, kuriuo juos kaltino.
Dėl to 2015 m. balandį jie visi buvo nubausti baudžiamuoju įsakymu – broliams skirtos baudos, o tuo metu dar jų pusbroliui nurodyta naktimis būti namuose. Tik tuomet, kai suprato, jog savo biografijoje turi teistumą, jaunuoliai teismo verdiktą užginčijo, o teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimą teisiamuosiuose posėdžiuose.
Per daugiau kaip metus buvo surengta daugybė posėdžių, apklausta daug liudytojų, baudžiamojon atsakomybėn patraukti menininkai pakeitė net advokatą, nes šis esą nevykdė įsipareigojimų.
Teisme buvo apklaustas ir skundą dėl policijai dėl „Šėtone, prašau“ parašęs homoseksualios orientacijos neslepiantis vyras, nors nei jis, nei kas nors kitas byloje taip ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Savo ruožtu nesnaudė ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai, į teismo posėdžius Anykščiuose atvykdavę iš Panevėžio, – po teismo paskirtos papildomos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto L. Laužiko atliktos ekspertizės, kuri vėl nebuvo palanki menininkams, pakeitė kaltinimus ir į pagalbą net pasitelkė viešus kunigo egzorcisto Arnoldo Valkausko pasisakymus feisbuke.
Dainos kūrėjus stojo ginti pramogų pasaulio garsenybės
Tačiau su eksperto išvada, kurioje įžvelgiamas nesantaikos kurstymas prieš vaikus, abejoja žinomi menininkai – teisme buvo apklausti humoristas Paulius Ambrazevičius ir dainininkas Marijonas Mikutavičius.
„Tai, ką Whydotas daro, galima vertinti vienaip ar kitaip, bet šiame teismo procese matau, kad gali būti labai liūdna pasekmė ir nereikalingas precendentas, užkertantis kelią kurti kitiems kūrėjams, – teisme yra sakęs dainininkas M. Mikutavičius. – Gyvename laisvoje visuomenėje, kurioje žmonės gali save reikšti visais įmanomais būdais, kaip ir kiti turi galimybę tuo piktintis. Juk laisvo pasaulio didysis laimėjimas – konfliktas, jeigu kažkas kuria ir savo kūrybą demonstruoja, natūralu, kad gali tikėtis neigiamos reakcijos, bet man nesuvokiama, jog mes dabar esame salėje, ant kurios durų yra užrašyta, jog čia yra baudžiamųjų bylų salė.“
Kad skandalingos dainos autoriams pateikti kaltinimai prasilenkia su realybe, teisme buvo sakęs ir humoristas P. Ambrazevičius.
„Atskiriu humorą nuo vulgaraus raginimo susidoroti, o ar ši daina yra meno kūrinys, pasakysiu vienareikšmiškai – tai yra meno kūrinys, nes yra muzikos kūrinys, turi melodiją, yra sukurtas vaizdo klipas, dainuoja Whydoto sukurtas personažas, iš žodžių matyti, kad tai humoristinis tekstas, – sakė P. Ambrazevičius. – Nežinau, kodėl ekspertas mano, kad ši daina nėra kūrinys – jeigu tinkamai vertinsime tokius žodžius, tai apie 90 proc. viso pasaulio kūrinių būtų sumalti, o anekdotų karalius Raimondas Šilanskas jau seniai turėtų sėdėti už grotų.“
Teatro režisierė: kūryba turi turėti laisvę
Tuo metu daugybe meno premijų apdovanota Anykščių teatro režisierė Jolanta Pupkienė sakė, kad jaunuosius kūrėjus smerkiantys žmonės turėtų labiau susirūpinti per televizijas rodomu šlamštu ir nuogais papais koncertuojančiomis dainininkėmis.
„Kūryba turi turėti laisvę, – sakė J. Pupkienė. – Kūryba neturi turėti sienų, apskritai, jeigu kūrėjas kurdamas galvos, kokį žodį parašyti ir kaip čia į tai sureaguos, tai niekas neįvyktų gyvenime apskritai. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta Lietuvoje su televizija, kokį matome produktą – absoliutus pataikavimas žiūrovui, beveik nėra jokio auklėjimo, tai ir yra tas galutinis rezultatas. Jeigu mes, demokratiškoje šalyje, vedami iki to, kad menas turi pataikauti žiūrovui, tuomet meno nebebus. Mes jį tiesiog pakarsime.“
Anksčiau Whydotas DELFI ne kartą sakė, kad jam net nebuvo kilusi mintis, jog daina „Šėtone, prašau“ bus įvertinta kaip neapykanta prieš vaikus.
„Žinojome, kad šis įrašas gali iššaukti įvairių reakcijų – tėvai sakė, jog mumis gali susidomėti ir televizija, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, – interviu DELFI sakė jis. – Bet kad bus taip, jog mums iškels baudžiamąją bylą, tikrai nesitikėjome. Juk sveiko proto žmogui net negali kilti abejonių, kad čia yra humoras. Ir šį įrašą įkėlėme ne bet kur, o į komikų kanalą – nesame kokie nors politikai, nerengiame kokių nors eisenų prieš vaikus. Kaip galima sakyti, kad mūsų daina yra neapykantos kurstymas, jeigu ji – humoras.“
Anksčiau teismas už nesantaikos kurstymą Whydotui buvo skyręs beveik 452, jo broliui Mantui – 339 eurų baudas, o Giedriui buvo skirtas laisvės apribojimas – jaunuolis buvo įpareigotas toliau mokytis bei pusmetį neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val.
